Idealių vaikų, kaip ir idealių tėvų, nėra. Visi suaugusieji daro klaidų augindami savo vaikus. Svarbu išmokti iš naujo įvertinti ir analizuoti situaciją, laiku ją ištaisyti, nes vaikystės nuoskaudos lieka vaiko atmintyje visam gyvenimui.
Nurodymai
1 žingsnis
Svarbios informacijos, susijusios su vaiko ankstesniu gyvenimu ar šeima, slėpimas gali būti labai žalingas. Vėliau tai sukels nepasitikėjimą tėvais, atsiras nepilnavertiškumo kompleksus. Kiekvienas turi teisę žinoti tiesą. Tėvai gali rasti tik tinkamą laiką ir tinkamus žodžius.
2 žingsnis
Hyper-priežiūra. Daugelis tėvų stengiasi apsaugoti savo vaiką nuo visko pasaulyje, tačiau verta prisiminti, kad kūdikis užaugs ir jis turės pasirūpinti savimi. Būtina skatinti vaiko savarankiškumą nuo mažens.
3 žingsnis
Pernelyg dideli reikalavimai. Jei vaikas bet kurioje situacijoje neatitiko tėvų lūkesčių, priekaištauti ir bausti yra neteisinga. Pagrindinis dalykas yra skatinti vaiką daryti viską, kas jo galioje, ir pagirti už atkaklumą ir sunkų darbą, net jei galutinis rezultatas nėra tobulas, kitą kartą bus geriau.
4 žingsnis
Veiksmų nenuoseklumas. Šeimose, kuriose abu tėvai aktyviai dalyvauja auklėjant vaiką, kartais pasitaiko nuomonių. Vienas iš tėvų reikalauja bausmės, antrasis nemato to reikalo, kyla kivirčas. Kad vaikas netaptų konflikto auka, tėvai turi privačiai aptarti situaciją, priimti bendrą sprendimą ir tik tada paaiškins su vaiku. Tėvų veiksmai turi būti derinami, kitaip vaikas bus painiojamas tarp dviejų gaisrų.
5 žingsnis
Nepelnyti kaltinimai. Spaudžiamas streso, nuovargio, galbūt net ir nenorėdamas, tėvas ar motina gali apkaltinti vaiką nesunkiais nusikaltimais ar veiksmais, kurių jis visiškai nepadarė. Išpylęs dalį negatyvumo, tėvas jaučia palengvėjimą, negalvodamas apie vaikui padarytą žalą. Vaikų nuoskaudos taip lengvai nepraeina, ateityje tai gali sukelti įtampą šeimoje. Jei pykčio priepuolio metu nebuvo įmanoma suvaldyti emocijų, būtina paaiškinti vaikui, kad tai ne jo kaltė, ir paprašyti atleidimo.
