Ankstyvame amžiuje vaikai negali kalbėti su pasauliu. Todėl kūdikiai siekia kitais būdais perteikti savo poreikius kitiems. Verkimas ir gestai tampa pagrindine jų bendravimo priemone. Norėdami padėti tėvams, vaikų psichologai nustatė kelis būdingus signalus, kuriais vaikas paprastai išreiškia savo ketinimus.
„Valo“plaukus prie ausies
Ankstyvam kūdikystei būdingi dažni miego ir budrumo laikotarpių pokyčiai. Susikaupus nuovargiui, svarbu padėti vaikui nusiraminti ir užmigti, kitaip jis gali pervargti, tapti nemalonus ir verkti. Galbūt kai kuriems tėvams yra žinoma situacija, kai kūdikiui nepadeda judesio liga, motinos glėbiai ar pažįstama lopšinė. Ekspertai mano, kad toks elgesys rodo praleistą „langą miegui“, kai užmigimo procesas vyksta švelniausiai ir natūraliai. Kaip pagauti šią akimirką laiku ir į ką atkreipti dėmesį?
Nemažai neverbalinių elgesio požymių rodo pasirengimą miegoti. Kūdikis gali judinti ranką prie ausies, tarsi pašalindamas nematomus plaukus. Pastovus jo žvilgsnis ilgai trunka ant kokio nors objekto, o mėgstami žaislai nesukelia įprasto susidomėjimo. Vaikas gali paprašyti rankos, tačiau tuo pačiu metu nenori užmegzti kontakto su suaugusiuoju. Visi šie neverbaliniai gestai rodo, kad kūdikis yra pasirengęs miegui. Norėdami išvengti pervargimo, galite saugiai pereiti prie įprastų ritualų - persirengimo, maudymosi, maitinimo, judesio ligos.
Prikausto suaugusio žmogaus akį
Budėjimo laikotarpiu kūdikis aktyviai tyrinėja pasaulį. Tiesa, ne visada, būdamas budrus, vaikas nori bendrauti su suaugusiaisiais, dalyvauti vystomuosiuose žaidimuose ar mokytis žaislų. Pasirengimą pažintinei veiklai galima nustatyti pagal daugybę signalų. Pavyzdžiui, vaikas bando atkreipti suaugusiojo žvilgsnį, aktyviai judina kojas ir rankas, pats siekia žaislų. Šiuo metu jis yra visiškai pasirengęs bendrauti ir įvaldyti kažką naujo.
Jei kūdikis išmeta žaislus, vengia akių kontakto, sukasi ir nesilenkia, jam laikas pereiti prie ramaus budrumo - pabūti vienam ar tiesiog atsigulti šalia mamos.
Sukryžiuoja priešais rankas
Britų psichoterapeutė, knygos „Žiedų metodas: revoliucinis būdas bendrauti su vaiku nuo pat gimimo“autorė Vivienne Sabel padarė įdomių išvadų apie kūdikių bendravimo metodus. Ją užaugino kurčia nebyli mama, todėl daktarė Sabel laisvai kalba gestų kalba ir nuo ankstyvos vaikystės išmoko neverbalinio bendravimo subtilybių. Vėliau, remdamasi unikalia patirtimi, specialistė sukūrė savo bendravimo su mažais vaikais metodą. Ji išbandė savo dukters Blossom teoriją, todėl vėliau mokslinį darbą pavadino savo garbei. Pasak autorės, vadovaudamasis jos patarimais, kiekvienas galės suprasti savo vaiko poreikius nuo pirmųjų gyvenimo dienų.
Tėvų problema ta, kad jie linkę neteisingai įvertinti vaikų gestus, lygindami savo elgesį su suaugusiais. Pavyzdžiui, kai kūdikis pradeda sėdėti, ropoti ir vaikščioti, jo gestų kalba praturtėja, tačiau kiti dažnai neteisingai ją skaito.
Jei vaikas sukryžiuoja rankas pamatęs naują žaislą, šis gestas dažniausiai vertinamas kaip nenoras jį žaisti. Juk suaugusieji tokiu būdu dažniausiai užsidaro išoriniame pasaulyje. Tačiau mažiems vaikams toks elgesys yra nesaugumo išraiška. Nors jiems įdomu, pamatę naują žaislą jie gali jaustis neryžtingi, bijodami ištirti kažką nepažįstamo. Tėvai neturėtų skubinti vaiko ar iškart paslėpti žaislo. Daugeliu atvejų jis pats sukaups drąsą ir pradės ją tyrinėti.
Laikosi pirštus burnoje
Mažiems vaikams įprasta čiulpti pirštus, kai jie yra alkani ar nepatogūs dantimis. Jei vaikas nesijaudina dėl nė vienos iš šių priežasčių, jis siunčia savo tėvams signalą apie padidėjusį nerimą, nuovargį. Galbūt jam neužtenka dėmesio, meilumo, arba po ilgo laiko žiūrint animacinius filmus padidėja jaudulys.
Norint švelniai ir neskausmingai atpratinti kūdikį nuo blogo įpročio, svarbu surasti jo nerimo priežastį ir ją pašalinti.
Stumia tėvus ir bėga
Pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais būtent tėvai yra visatos centras. Ne veltui daugelis motinų skundžiasi, kad vos išmokę vaikščioti vaikai pažodžiui seka kulniukais, nenorėdami nė minutės pabūti vieni. Juo labiau stebina suaugusiųjų situacija, kai vaikas staiga ima bėgti ir stumti. Šis elgesys paprastai vertinamas kaip apmaudo, pykčio, nepasitenkinimo apraiška.
Daktarė Vivienne Sabel įžvelgia šį naują asmenybės raidos etapą. Atrodo, kad vaikas sako: "Aš noriu tai padaryti pats!" Jis ugdo pasitikėjimą savimi ir jį supančiu pasauliu, todėl ateina nepriklausomų tyrimų laikas.
Ištiesia rankas aukštyn ir pakreipia galvą į šoną
Paprastai tokius vaiko gestus lydi apmaudo ir nepasitenkinimo išraiška ant veido. Tėvai mano, kad jis dėl kažko susierzinęs nenori užmegzti kontakto. Tiesą sakant, atviri delnai yra pasitikėjimo ženklas, o nulenkta galva reiškia draugiškumą. Tokiu būdu vaikas bando pasakyti: "Nepyk ant manęs, pakelkime!"
Slapstosi matant nepažįstamus žmones
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai retai bendrauja su nepažįstamais žmonėmis. Kai taip nutinka, jie kartais bando pasislėpti, pabėga iš kambario, nusisuka ar net tempia drabužius per galvą. Tačiau nemanykite, kad toks elgesys yra priešiškumo pasireiškimas. Vaikas bando pasakyti: "Nustok žiūrėti į mane, aš ne!"
Tiesą sakant, jam tiesiog reikia laiko, kad susidorotų su nerimu, matant nepažįstamą žmogų, ir jam trukdo atidus dėmesys. Kai tik kūdikis bus paliktas vienas, jis jausis saugus, o natūralus smalsumas anksčiau ar vėliau pastums palikti savo slėptuvę.
