Bendriausia prasme kongruencija reiškia skirtingų elementų ar kažkokių atvejų nuoseklumą tarpusavyje. Šis terminas psichologijoje turi ypatingą reikšmę.
Nurodymai
1 žingsnis
Psichologijoje įprasta asmenybės vientisumą, adekvatumą, vidinę harmoniją ir konfliktų nebuvimą vadinti sutapimu. Tai yra, tai yra žmogaus būsena, kurioje jo išorinės apraiškos atitinka jo vidinę būseną. Paprasčiausias sutapimo pavyzdys yra tas, kad žmogus linksminasi ir nuoširdžiai juokiasi. Nesuderinto elgesio pavyzdys yra apgaulė, pamaloninimas ar situacijos, kai žmogus sąmoningai ar nesąmoningai (kaip psichologinė gynyba) slepia tikrus jausmus (pavyzdžiui, juokiasi, kai jam liūdna).
2 žingsnis
Sąvoką „kongruencija“iš pradžių į psichologiją įvedė Karlas Rogersas. Jo savivokos teorijoje, vartojant šį žodį, buvo nurodytos kelios sąvokos: pirma, „aš“, „idealus aš“ir patirties atitikimas individo gyvenime, antra, psichoterapeuto būsena, t. kurį jo asmeninė patirtis, emocijos, požiūris ir kiti vidinės patirties komponentai yra tinkamai realizuojami, išgyvenami ir išreikšti dirbant su klientu. Tie. jo teorijoje kongruencija naudojama apibūdinti asmens sugebėjimą priimti be teismo, suvokti savo tikrus jausmus, išgyvenimus ir problemas, taip pat adekvačiai juos išreikšti žodžiais ir veiksmais.
3 žingsnis
Taigi nagrinėjamos trys grandinės grandys: patirtis - supratimas - išraiška. Nenuoseklumas gali pasireikšti ne tik tada, kai žmogus sąmoningai slepia savo jausmus, bet ir tada, kai jis jų net nepakankamai žino. Galite apsvarstyti situaciją, kai žmogus vakarėlyje praleido laiką nuobodžiaudamas, tačiau, nepaisant to, dėkoja šeimininkams už malonų laisvalaikį. Čia žodžiai ir jausmai skiriasi. Taip pat galite atsižvelgti į situaciją, kai asmuo, ginčydamasis su kažkuo, jaučia pyktį, kuris išreiškiamas jo autonominėmis reakcijomis, tačiau tuo pačiu metu jis pats įsitikinęs, kad absoliučiai ramiai pateikia loginius argumentus. Čia pojūčiai ir jų sąmoningumas skiriasi.
4 žingsnis
Socialinėje psichologijoje kongruencija suprantama kaip vieno asmens vertinimų atitikimo tam tikram objektui ir kitam asmeniui, kuris šį objektą vertina panašiai, pasiekimas. Šią situaciją lengviau apsvarstyti pavyzdžiu: žmogus yra patenkintas kažkokiu pažįstamu, jis laiko jį protingu ir geru, tačiau tuo pačiu metu ši pažintis staiga ima girti tai, kas, pavyzdžiui, žmogaus galvoje suvokiama kaip neigiama, pvz., kurio nors politiko veikla ar naujas įstatymas. Žmogus įpratęs draugą ir jo sprendimus vertinti teigiamai, tačiau tam tikru momentu pozicijos išsiskiria. Šiuo atveju žmogus susiduria su pasirinkimu: pripažinti, kad pažintis nėra tokia protinga ir gera, persvarstyti savo poziciją, nes teisus yra pažintis, arba suvokti, kad pažintis yra kažkuo neteisinga, ir paties žmogaus padėtis nėra tokia teisinga … Paskutinis variantas tiksliai vadinamas kongruencija - geriausias būdas atkurti vertinimų harmoniją.
5 žingsnis
Priešinga kryptimi šis principas taip pat gali veikti: jei jums nemalonus žmogus staiga ims girti tai, kas jums patinka (pavyzdžiui, menininko ar rašytojo darbą), jis nebebus suvokiamas taip neigiamai kaip anksčiau. Šiuos pavyzdžius kongruencijos teorijoje aprašė amerikiečių psichologai Osgoodas ir Tannenbaumas. Jų teorijoje buvo svarstoma mintis, kad norėdamas įveikti tokiose situacijose atsirandantį kognityvinį disonansą, žmogus stengsis vienu metu pakeisti savo požiūrį į du prieštaringus informacijos šaltinius.
