Sąmonė reiškia kelis reiškinius vienu metu, kurie gali veikti kaip ypatingos žmogaus veiklos apraiška. Žmonės per sąmonę daugeliu atžvilgių suvokia aplinkinį pasaulį.
Terminą „sąmonė“pakankamai sunku apibrėžti, nes šis žodis vartojamas įvairiai. Medicinoje ir psichologijoje sąmonė yra psichinė individo būsena, išreikšta subjektyviu išorinio pasaulio, gyvenimo suvokimu, taip pat šių įvykių ataskaita. Be to, sąmonė dar vadinama budrumo būsena, taip pat reakcija į išorinį pasaulį, o ne miego ar komos būsena.
Sąmonės pagrindą formuoja mintys, vaizduotė, suvokimas, savimonė ir kiti veiksniai. Šiuo požiūriu jis šiek tiek kitaip aiškinamas filosofijoje ir kituose moksluose, kurie sąmonę laiko kategorija, žyminčia asmens psichinę veiklą jos fizinio pasireiškimo atžvilgiu. Todėl daugelis filosofų suvokė sąmonę kaip svarbiausią reiškinį pasaulyje. Tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad šis žodis yra per daug miglotas, kad galėtų jį apibūdinti konkretiems reiškiniams.
Vienaip ar kitaip sąmonės samprata ir jos pagrindai, kaip ir termino egzistavimo prasmė, veikia kaip viena pagrindinių mokslinės minties problemų. Problemos tyrimas atliekamas tokiose srityse kaip proto filosofija, psichologija, neurobiologija ir disciplinos, tiriančios dirbtinio intelekto problemas. Tarp praktinio svarstymo problemų galima išskirti, pvz., Sąmonės buvimo nustatymą sunkiai sergantiems ir komos žmonėms, nežmoniškos sąmonės egzistavimą ir jos matavimą, žmogaus sąmonės atsiradimo procesą, kompiuterių gebėjimą pasiekti sąmoningas būsenas ir kt.
Sąmonė gali veikti kaip sugebėjimas ir kaip mąstymas. Mąstymas priešingai sąmonei yra sugebėjimas mąstyti, sutvarkyti pasaulį tam tikromis sąvokomis, remiantis jais padaryti tam tikras išvadas.
Paprasčiausia sąmonė yra savęs ir savo „jutimo organų“, būties apskritai jausmas. Sąmonę gali stebėti tik pats subjektas, jos negalima nustatyti objektyviomis priemonėmis.
Vyksta diskusijos, ar protingam elgesiui reikalinga sąmonė. Šiuo atveju subjektas ir objektas, sąmonė ir pasaulis yra susiję. Kai kurie mano, kad proto negalią turintys žmonės kuria iškreiptas idėjas apie juos supantį pasaulį, todėl protingas elgesys yra pagrindinis sąmonės formavimo veiksnys. Tačiau vienaip ar kitaip žmogus suvokia aplinkinius reiškinius, todėl negalima kalbėti apie visišką sąmonės nebuvimą bet kuriame individe.
