Sukčiavimas yra išbandymas santykiams. Daugelis žmonių nesugeba jai atleisti ir tęsti santykių su netinkamu partneriu. Ir net jei jie yra pasirengę toliau gyventi kartu, jiems nėra lengva atkurti pasitikėjimą vienas kitu.
Nurodymai
1 žingsnis
Sukčiavimas yra tam tikras kritinis taškas poros santykiuose. Kaip ir bet kuri kita krizė, ši turi du rezultatus. Santykiai arba pereina į naują lygį, arba išyra. Yra ir teigiamų išdavystės padarinių, nors ir rečiau nei neigiamų. Bet psichologijoje laikoma faktu, kad pozicijos, kad buvę santykiai po neištikimybės praktiškai negali išlikti. Čia taip pat yra pliusų: romantika gali tapti aistringesnė, o santuoka - stipresnė.
2 žingsnis
Santykių atstatymo perspektyvos skiriasi. Apskritai manoma, kad šeimos mažiau išyra, jei vyras apgauna. Pirma, moterims lengviau atleisti sukčiavimą. Antra, eidami į šalį vyrai retai galvoja apie jausmus. Jiems seksas su nepažįstamuoju dažnai yra tik geidulingų norų realizavimo būdas, o ne naujos meilės ieškojimas. Kita vertus, moterys rečiau nusprendžia apgauti, tačiau jei taip nutinka, jos ieško emocinių, intymių santykių. Ir dažniau jie įsimyli tuos, su kuriais apgavo. Be to, įtakos turi amžiaus veiksniai. Įrodyta, kad vyresnės moterys atleidžia sukčiavimą lengviau nei jaunesnės. Taigi, jei pora yra subrendusi, jie turi didesnes galimybes palaikyti santykius atradę neištikimybę.
3 žingsnis
Sukčiavimas yra vienkartinis ir sistemingas. Kiekvienu iš šių atvejų yra galimybė atkurti santykius, tačiau jie yra skirtingi. Sistemingas sukčiavimas dažniausiai būna porose, kuriose partnerių nesuderinamumas yra per stiprus, ypač seksualiniu požiūriu. Šiuo atveju būtina ilgalaikė psichoterapija. Jei psichologui nėra pinigų, tuomet svarbu abiem pusiaukelėje susitikti klausimais, dėl kurių kyla nesutarimų. Kalbant apie vienkartines išdavystes, tai gali būti tik rodiklis, rodantis, kad atsirado problemų, kurias reikia spręsti nedelsiant. Ir šiuo atveju santykių išsaugojimo prognozės gali būti optimistiškesnės.
