Gabumas, gabumas ir genialumas formuojami ir ugdomi remiantis natūraliais polinkiais. Ne visi talentingi ir gabūs žmonės nėra genialūs. Pastarieji yra civilizacijos variklis, gimsta itin retai. Dėl fiziologinių procesų ypatumų jie dažnai turi žemą emocinį intelektą.
Žmogaus padėtis visuomenėje, jo socialinė padėtis priklauso nuo individo savybių. Visi, kurie siekia sėkmės, svajoja tapti genijais ar talentingais. Abi sąvokos siejamos su žmogaus sugebėjimais, gabumu.
Kas yra genijus?
Tai yra aukščiausias asmenybės sugebėjimų lygis ir jo kūrybinės apraiškos. Puikūs žmonės skatina pažangą, kuria naują erą ir atranda naujų atradimų. Coleridge teigė, kad genialumas yra gebėjimas augti.
Iki šiol mokslininkai negali nuspręsti, ar tai supervalstybė, ar tai smegenų bruožas. Remiantis Lavaterio skaičiavimais, milijone žmonių yra vienas genijus. Kai kurie psichoterapeutai sako, kad tam tikrų savybių rinkinys yra tam tikra beprotybė.
Ši asmenybės savybė grindžiama labai aukštu gabumu ir talentu. Jie gali pasireikšti skirtinga veikla. Garsiausių asmenybių pavyzdžiai:
- Leonardas da Vinčis. Jis buvo ne tik menininkas, bet ir išradėjas bei architektas.
- Giordano Bruno. Jis yra astronomas, poetas ir filosofas.
- Rene Descartes. Analitinės geometrijos kūrėjas, fizikas ir fiziologas.
Ženklai
Genijus pradeda reikštis ankstyvoje vaikystėje, yra polinkis į saviraišką. Laikui bėgant tokie asmenys ima išsiskirti iš kitų žmonių dėl to, kad mąsto už langelio ribų. Problemas jie sprendžia taikydami naujoviškus metodus. Mintys yra tokios unikalios, kad paprasti žmonės nemano ir nemano galimybės jomis pasinaudoti.
Ženklai apima:
- visada gaunant aukštus rezultatus atliekant bet kokią veiklą;
- gebėjimas greitai atlikti bet kokį protinį ar kūrybinį darbą;
- momentinis informacijos įsisavinimas, galimybė iškart tai parodyti praktikoje;
- atkaklumas ir atkaklumas, leidžiantis pasiekti geriausių rezultatų.
Tokie žmonės neabejoja savo genialumu, nes jie tiksliai žino, kaip pasiekti savo tikslus ar pakeisti pasaulį.
Genialumas, talentas ir gabumas
Talentas suprantamas kaip aukštas sugebėjimų išsivystymo lygis. Jo dėka žmonės gauna rezultatus, pasižyminčius naujumu. Pavyzdžiai yra Lermontovas, Puškinas, Borodinas ir kiti.
Skirtingai nuo genijaus, talentas pasireiškia konkrečia veikla, atsiranda gabiems vaikams, kurie buvo aktyviai treniruojami. Jei jame polinkiai derinami su polinkiais, vaikui kyla noras užsiimti veikla, kurioje jam sekasi geriausiai.
Talentas remiasi natūraliomis savybėmis ar nuostatomis. Jie pasireiškia muzikos ausyse, matematinių gebėjimų centro veikloje arba psichinių reakcijų greičiu. Skirtingai nei genijus, talentui ugdyti reikia daug pastangų. Jei žmogus gimė puikiai linkęs, bet neparodė atkaklumo ir sunkaus darbo, tada jam bus labai sunku pasiekti sėkmės. Kai kurių mokslininkų teigimu, visi vaikai gimsta potencialiai talentingi. Tik nuo jų atkaklumo priklauso, ar jų potenciali natūrali dovana virs tikra.
Gabumas siejamas su pažinimo gebėjimais: dėmesiu, atmintimi, mąstymu. Tai apima kelių gebėjimų derinį, kurio dėka žmogus gali sėkmingai atlikti tam tikrą darbą. Tokiems žmonėms dažnai sekasi sėkmingai pasirinkti verslą, jie gauna teigiamą kitų vertinimą.
Gabumui, kaip ir talentui, reikia dirbti su savimi. Žmogus turi nuolat tobulinti savo žinias, dėti pastangas, kad gautų rezultatą. Jei to nepadarysite, galite likti be nieko.
Gabumas taip pat ypatingas. Šiuo atveju atsižvelgiama į vidinio potencialo, psichikos savybių ir tam tikros sferos santykį. Santykis pasireiškia ne tik abstrakčiai, bet ir įvairiais įvykiais. Dėl pastarojo susiformuoja žmogaus sugebėjimai.
Taigi talentas ir gabumas pasireiškia tuo atveju, jei žmogus užsiima savęs tobulinimu, turi aukštus rezultatus ir motyvaciją. Genijus pasireiškia ankstyvoje vaikystėje, jį turi tik nedaugelis žmonių, tai leidžia pasiekti gerų rezultatų daugelyje pramonės šakų, o ne siauromis kryptimis.
Genialumas ir beprotybė
Šie du apibrėžimai buvo išsamiai pristatyti G. V. Sigalino knygoje „Genialumo ir gabumo klinikinis archyvas“. Joje pateikiami psichologų ir psichiatrų, kurie bendravo su literatūros ir meno pasaulyje išgarsėjusiais asmenimis, pranešimai ir moksliniai darbai.
Jei talentingi ir gabūs žmonės greitai ir lengvai prisitaiko prie socialinių normų ir vaidmenų su genialumu, tokių įgūdžių dažnai nėra arba jie pasireiškia tik polinkių lygiu. Dėl šios priežasties ši žmogaus savybė ir beprotybė kartais vadinamos lygiavertėmis sąvokomis.
Išprotėjusiems būdingi ir sugebėjimai, kuriais apdovanoti genijai. Tai:
- padidėjęs jautrumas;
- kūrybiškumo nesąmoningumas;
- greitas nuotaikos pokytis;
- tuštybė.
Tarp genialių žmonių visada buvo bepročių, tačiau mokslininkai sako, kad tai nėra taisyklė. Kolumbas, Galilėjus, Mikelandželas ir kai kurios kitos žymios asmenybės neparodė psichinių anomalijų. Be to, dauguma pastarųjų atsiranda po 35 metų, tačiau genijus pastebimas net vaikystėje. Kitas psichologijoje aprašytas subtilumas yra tas, kad daugiausia vyrai turi didžiausią sugebėjimų išsivystymą, beprotybė dažniau būna moterims.
Fiziologinis panašumas:
- Daugelis didžiųjų mąstytojų, kaip ir bepročiai, kentėjo nuo traukulinių raumenų susitraukimų.
- Tyrimai parodė, kad įprasta šlapimo sudėtis keičiasi manijos priepuolių metu. Tas pats atsiskleidžia ir po intensyvesnių psichikos studijų.
- Blyškumas visada buvo laikomas puikių žmonių puošmena. Genialiems žmonėms, prilygstantiems bepročiams, būdinga: nuolatinis smegenų perpildymas krauju, intensyvus galvos karštis, galūnių aušinimas.
Psichikos ligoniai, kaip ir mąstytojai, beveik visą gyvenimą išlieka vieniši, šalti ir abejingi. Panašumas slypi žemame emociniame intelekte, tai yra sugebėjime suprasti, kito žmogaus jausmuose ir emocijose. Visi puikūs ir genialūs žmonės negali atpažinti emocijų ar parodyti savųjų.
Apibendrindami pažymime, kad genialių žmonių laimėjimai dažnai būna ankstesni už jų laiką, todėl jie dažnai nesulaukia savo bendraamžių pripažinimo arba yra persekiojami. Dėl šios priežasties yra tendencija į depresiją ir neurozę. Gabūs ir talentingi žmonės yra adaptyvesni, jie gali lengvai bendrauti su draugais, kurti šeimas, todėl jų gyvenimas visuomenėje yra lengvesnis. Jų emocinis intelektas taip pat yra labiau išvystytas.
