Kai kurie ekspertai teigia, kad lengvos vaikystės neurozės praeina savaime, jų gydyti nereikia. Tačiau tuo atveju, kai neurozinis sutrikimas yra labai ryškus, kai simptomai apsunkina tiek paties vaiko, tiek jo tėvų gyvenimą, artimiausią aplinką, būtina ištaisyti būklę.
Yra įvairių vaikystės neurozių tipų. Juos lydi abu bendri požymiai ir jie turi specifinių simptomų, būdingų konkrečiai rūšiai. Jei vaiko būklė kelia susirūpinimą, jei simptomai yra labai stiprūs ir kenksmingi sveikatai, pablogėja vaiko gyvenimo kokybė, turėtumėte kreiptis į specialistus.
Vaikystės neurozės gydomos gana sėkmingai. Kai kuriais atvejais pakaks atlikti tik keletą asmeninės ar grupinės psichoterapijos seansų. Kitose situacijose, kai neurozė yra per stipri ir ryški, gali prireikti papildomo gydymo vaistais. Tik gydytojas turėtų pasirinkti ir skirti vaistus, tai visada reikia atsiminti. Be to, sėkmingas neurozės pašalinimas vaikystėje daugiausia priklausys nuo aplinkos šeimoje, nuo auklėjimo ir atmosferos, kurioje vaikas gyvena ir auga. Todėl tėvai turėtų žinoti, kokias sąlygas reikia sukurti, norint greitai išgelbėti vaiką nuo neurozinės būsenos.
Profesionali pagalba
Psichoterapijos pasirinkimas priklauso nuo neurozės tipo, nuo bendros vaiko būklės, nuo problemų, kurios kyla mažojo paciento gyvenime, ir, žinoma, nuo pagrindinės priežasties, dėl kurios neurozė išsivysčiusi valstybė.
Gydant vaikystės neurozes, šie gydymo būdai puikiai pasitvirtino:
- gyvūnų terapija - pagrįsta vaiko sąveika su gyvūnais (šunimis, arkliais, delfinais, katėmis ir pan.); toks požiūris labai gerai numalšina stresą, moko vaiką teisingai susisiekti su jį supančiu pasauliu ir teigiamai veikia vaiko psichikos būseną;
- meno terapija - gali apimti piešimą, modeliavimą, mezgimą, origamį ir kitas kūrybiškumo galimybes; padeda sekti vaiko būklės pokyčius, puikiai padeda atsikratyti vidinio streso, dirbti su vaikystės baimėmis;
- žaidimo terapija - poveikis vaikui pasireiškia per žaidimą; imituojamos specialios situacijos, jas žaisdamas vaikas mokosi kontroliuoti savo emocijas ir savo elgesį, randa išeitį iš sunkių situacijų, atsikrato viduje susikaupusio streso ir pan.
- autogeninė treniruotė - laikui bėgant ji efektyviai palengvina daugelį vaikystės neurozių simptomų, padeda „paleisti“įtampą;
- darbas su nuostatomis - gali būti atliekamas tiek būdamas budrus, tiek veikiamas hipnozės (turint sunkių neurozinių sutrikimų); pagrįstas teigiamo požiūrio formavimu mažo paciento galvoje.
Be to, šeimos psichoterapija, kai darbas atliekamas ne tik su pačiu vaiku, bet ir su tėvais, gali duoti palankių ir greitų rezultatų gydant vaikystės neurozes.
Taip pat verta paminėti, kad, pavyzdžiui, meno terapiją galima atlikti su vaikais, sergančiais neurozėmis, ir namuose. Kūryba apskritai labai teigiamai veikia vaiko asmenybę, padeda ugdyti emocinį intelektą.
Patarimai tėvams
Nepaisant to, kad nemažai neurozinių sąlygų, pasak ekspertų, su amžiumi praeina savaime, net ir šiuo atveju tėvai neturėtų „įvertinti“savo vaiko būklės. Svarbu sukurti tinkamas sąlygas, kurios teigiamai paveiktų vaikų savijautą ir padėtų greitai atsikratyti neurozinės būsenos.
Ką tėvai gali padaryti namuose, kad vaikas galėtų susidoroti su neuroze?
- Koreguokite savo elgesį ir požiūrį į švietimą. Bet kokio amžiaus neurozės paūmėja ir virsta sunkia forma, jei žmogus nuolat būna įtemptoje, įtemptoje aplinkoje, yra priverstas daryti tai, ko visai nenori ir t. Todėl tėvams svarbu namuose sukurti palankią, patogią ir šiltą atmosferą, kuri vaiką nuramintų ir nudžiugintų. Taip pat verta atsisakyti toksiškų ugdymo formų, kurios nenaudingos vaiko psichikai. Niekada negalima priekaištauti vaikui ar bausti už bet kokius veiksmus ir veiksmus, kurie yra neurozinio sutrikimo simptomai. Taigi, pavyzdžiui, jei vaikas naktį sušlapo, nereikia ant jo šaukti ir padėti į kampą, palikti be saldumynų ar fiziškai bausti. Tai tik pablogins būklę.
- Neleiskite vaikui nugrimzti į neurozės būseną. Tėvai neturėtų per daug susitelkti į vaikų neurozės požymius. Jums nereikia nuolat kalbėti su vaiku apie jo baimes ir nerimą, jei jie dominuoja kaip simptomas. Žinoma, būtina išsiaiškinti, ką vaikas jaučia, apie ką galvoja. Tačiau nereikia kurti priežasčių vaikų fantazijoms, kurios galėtų pabloginti būklę.
- Jūs neturėtumėte uždrausti vaikui reikšti emocijų ir jausmų. Slopinimas šiuo atveju tik padidins neurozę. Tuo pačiu metu svarbu išmokyti vaiką tinkamai išlaisvinti emocijas, kad jo elgesys nebūtų netinkamas.
- Svarbu pabandyti iš vaiko gyvenimo pašalinti sunkų stresą ir įvairias situacijas, kurios gali sukelti papildomą psichotraumą. Jei tikrai žinoma, kas tiksliai sukėlė neurozės vystymąsi vaikystėje, turime stengtis pašalinti šią pagrindinę priežastį. Jūs neturėtumėte bandyti praktiškai pritaikyti „šoko terapijos“, konfrontuodami vaiką su jo baimėmis nerimo ir baimės neurozės situacijoje. Tai gali labai neigiamai paveikti vaiko būklę.
- Tėvai turėtų koreguoti vaiko dienos režimą. Neurozinis sutrikimas gali sustiprėti, jei vaikas nepakankamai miega, yra per daug užimtas, neturi galimybės normaliai pailsėti ir užsiimti savo reikalais. Svarbu suteikti vaikui asmeninę erdvę, suteikti jam bent šiek tiek laisvo laiko.
Ekspertai taip pat rekomenduoja vaikui duoti vitaminų gydant vaikystės neurozes, subalansuoti jo mitybą, daugiau vaikščioti ir judėti. Jei įmanoma, mažas pacientas turėtų būti užregistruotas baseine ar bet kurioje sporto dalyje. Pakankamas fizinis aktyvumas ne tik teigiamai paveiks sveikatą apskritai, bet ir padės atsikratyti įtampos ir streso.
