Rūpestingi tėvai visada atidžiai stebi savo kūdikio sveikatą. Jie tiesiog negali nepastebėti, kai jų vaikas jaučiasi ne taip gerai, o tuo labiau, jei jis vemia ar vemia. Šie nemalonūs simptomai gali rodyti pačias įvairiausias vaikų ligas. Todėl labai svarbu laiku nustatyti, nuo kokio negalavimo kūdikis serga.
Gimusiam kūdikiui vėmimą labai sunku atskirti nuo regurgitacijos. Be to, šie du fiziologiniai procesai gali lydėti vienas kitą. Dažniausiai vėmimas kūdikiui gali būti persivalgymo ar netoleruoto maisto valgymo pasireiškimas. Vienkartinis vėmimo atsiradimas kūdikiui paprastai nereikalauja jokio įsikišimo.
Vaiko pykinimo priežastis gali būti žarnyno infekcija arba kai kurių jo maisto komponentų (papildomų maisto produktų) netoleravimas. Jei be pykinimo kūdikis taip pat turi bėrimą ant kūno, palaukite, kol jo žarnynas visiškai ištuštės, ir duokite mažyliui antihistamininį vaistą pagal amžių.
Manoma, kad nedidelės infekcijos nereikia gydyti be karščiavimo. Leiskite kūdikio skrandžiui ir žarnoms patiems valyti toksiškus maisto produktus. Nepamirškite išgerti vaikui skysčių praradimo papildymo.
Jei pykinimas išlieka, o vėmimas yra nuolatinis, aukšta temperatūra nenuslūgsta ir vaiko būklė blogėja kas valandą, skubiai kreipkitės į gydytoją. Kartais ši kūdikių būklė reikalauja skubios hospitalizacijos.
Kartais labai mažų vaikų pykinimo ir vėmimo priežastis gali būti anatominis stemplės praeinamumo pažeidimas. Išgydyti galima tik operavus. Naudojant ultragarsą, galima nustatyti stemplės praeinamumo pažeidimą.
Dažnas gausus vaikų vėmimo „fontanas“gali reikšti neišnešiotų kūdikių centrinės nervų sistemos nebrandumą arba jos pralaimėjimą gimdymo metu ar nėštumo metu. Tokį vėmimą gali gydyti tik neurologas.
Vaikas taip pat gali vemti dėl nervinių sutrikimų: tėvai palieka reikalus, bendrauja su nepažįstamuoju, melancholija, nenori nieko daryti. Pykinimą, susijusį su mažylio psichikos sutrikimais, gydo vaikų neurologai ir psichoterapeutai.
