Išsamus savęs vertinimas apima gebėjimų, fizinių savybių, veiksmų ir moralinių savybių vertinimą. Daugelis psichologų teigia, kad savivertė yra paauglystės neoplazma. Šiuo laikotarpiu prasideda tikrasis jo veiksmas.
Paauglių savivertei būdingas situacijos supratimas, nestabilumas ir jautrumas išorinei įtakai. Paskutinis taškas dažniau priskiriamas ankstyvai paauglystei, vėliau jį pakeičia gyvenimo sričių aprėpties stabilumas ir universalumas.
Dauguma paauglių turi pakankamą savivertę. Suteikdami sau žemesnį įvertinimą svarbiose veiklos srityse, jie parodo realistinio gyvenimo vaizdo formavimąsi.
Lyčių savivertės ypatybės
Daugybė tyrimų parodė, kad gebėjimas tinkamai įvertinti savo veiklą nepriklauso nuo paauglio lyties. Mergaičių gebėjimas tinkamai įvertinti kitus yra didesnis, šis faktas paaiškinamas jų susidomėjimu kitais. Bet berniukuose žinių apie kitus žmones perdavimas „Aš“yra didesnis.
Pagrindinės savybės, kurias vertina jauni vyrai, yra stiprios valios, intelektualinės ir komunikacinės savybės. Vaikinai ieško atsakymų į klausimus: „Kokie jie yra žmonių akyse“, „Kaip jis artimas savo idealui“, „Kaip dideli skirtumai tarp jo asmenybės ir aplinkinių“.
Ankstyvoje paauglystėje mergaičių savivertė yra laipsnio mažesnė nei berniukų. Ši spraga atsirado dėl didelio mergaičių dėmesio jų pačių išvaizdos klausimui. Pagrindinis kriterijus yra kūno patrauklumas, o ne jo efektyvumas.
Savigarbos poveikis elgesiui
Paaugliams, turintiems pakankamą savęs vertinimą, aukštesnis akademinių rezultatų lygis be staigių šuolių, aukšta asmeninė ir socialinė padėtis. Didelis tokių paauglių interesų laukas yra skirtas visokiai veiklai, o tarpasmeniniai kontaktai yra tikslingi ir saikingi.
Dėl aukštos savivertės paauglys tampa ribotas veiklos klausimais. Vis dažniau akcentuojamas bendravimas, kuriam būdingas nedaug turinio.
Itin pervertintas ar neįvertintas savęs vertinimas būdingas padidėjusiu nerimu, nesugebėjimu rasti sprendimo sunkiose situacijose ir egocentrizmu.
Šeima yra savigarbos pagrindas
Paauglių savivertė siekia emancipacijos ir atsiskyrimo nuo kitų nuomonės. Tačiau buvimas visuomenėje to neleidžia, reikšmingiausi yra tėvų ir bendraamžių sprendimai ir palaikymas. Tėvų nuomonė išimtinai suvokiama kaip galimas požiūris į „save“. Tai nereiškia, kad paauglys yra susvetimėjęs su šeima. Bendras savęs vertinimas labai priklauso nuo to, ar tėvai priima paauglio siekius, o su mokytojais susijęs įvertinimas reikšmingas tik vertinant gebėjimus.
Neigiamas ir griežtas tėvų požiūris verčia paauglius sutelkti dėmesį į nesėkmes, vengti dalyvavimo įvairiose varžybose, sukelti agresiją, grubumą ir nerimą. Ne tik apsisprendimas komandoje priklauso nuo tėvų pripažinimo, bet ir švietimo sėkmės.
