Beveik kiekvienai moteriai anksčiau ar vėliau kyla natūralus noras susilaukti vaiko. Tačiau metai bėga, ir daugeliui ši svajonė ilgainiui lieka neįgyvendinama. O to priežastys kiekvienam gali būti skirtingos: viena nerado savo vaikui verto tėčio, kita nėštumą atidėjo neribotam laikui, kad galėtų kurti karjerą, trečioji turi vyrą, tačiau kenčia nuo nevaisingumo. Tačiau motinystė vis dar įmanoma tokiomis aplinkybėmis. Svarbiausia priimti teisingą sprendimą, kaip pastoti be vyro.
Nurodymai
1 žingsnis
Lengviausias būdas gauti kūdikį yra gimdyti, kaip sakoma, iš „pirmojo atėjimo“, galbūt iš vedusio vyro. Tačiau nusprendusi žengti tokį žingsnį, moteris susidurs su jūra moralinio, etinio ir psichologinio plano klausimų. Pagrindiniai yra šie: ar ji turi moralinę ir etinę teisę naudotis vedusiu vyru? Ar man reikia įrodyti jo tėvystę? Kokį auklėjimą ji gali suteikti kūdikiui be tėvo? Ir daugelis kitų.
2 žingsnis
Antrasis metodas pareikalaus tam tikrų materialinių sąnaudų. Yra nemažai klinikų, atliekančių dirbtinį apvaisinimą (apvaisinimą). Apvaisinimas skiriasi nuo natūralaus apvaisinimo tik tuo, kad donoro sperma dirbtinai įvedama į gimdą. Tada viskas vyksta, kaip ir turėtų būti iš prigimties: spermatozoidai lenkiasi per kiaušintakius, kad pasiektų kiaušinį. Toliau vyksta jo apvaisinimas. Tai reiškia, kad laukiamas nėštumas jau visai šalia. Pagrindinė dirbtinio apvaisinimo sąlyga yra tik aukštos kokybės donorų spermos naudojimas ir moters kiaušintakių praeinamumas.
3 žingsnis
Dar perspektyvesnis būdas tapti motina yra apvaisinimas in vitro. Tokiu atveju kiaušinėlio patelė pašalinama iš organizmo ir dirbtinai apvaisinama („in vitro“). Būtent šis apvaisinimo būdas dažnai pasitarnauja moteriai, kuri pati negali susilaukti vaiko. Surogacija reiškia žmogaus reprodukcijos technologiją, kai svetimas žmogus savo noru sutinka pastoti, pagimdyti, pagimdyti ir nedelsdamas perduoti vaiką kitiems žmonėms.
