Mieguistumas pavalgius, pasirodo, yra fiziologiškai pagrįstas. Šiuolaikiniai mokslininkai įrodė, kad miegoti po valgio būtina, bet kokiu atveju tai yra pageidautina. Praktiški japonai ir kitų Azijos šalių gyventojai pritaikė mokslininkų atradimus praktikoje ir įvedė privalomą darbuotojų miegą po pietų valstybinėse įstaigose.
Pavalgius norisi miego. Gyvūnai, kurių nevaržo elgesio normos visuomenėje, sočiai pavalgę, turi užmigti. Mieguistumas pavalgius būdingas beveik visoms gyvoms būtybėms. Tokios būsenos atsiradimas paaiškinamas dviem versijomis.
Gana ilgą laiką buvo tik vienas paaiškinimas popiečio miegui: skrandis, gavęs maisto porciją, pradeda jį perdirbti, o kraujas puola į skrandį suteikti jam energijos šiam darbui. Kraujo persiskirstymas organizme lemia tai, kad smegenys gauna mažiau kraujo, taigi ir mažiau deguonies. Tai sukelia mieguistumą.
Bet ne per seniausiai pasirodė kita versija. JK mokslininkai (iš Mančesterio universiteto) nustatė, kad pavalgius, sumažėja tų smegenų ląstelių, kurios palaiko budrumo būseną, aktyvumas. Taip pat sumažėja reakcijos greitis, sulėtėja mąstymo procesas. O priežastis ta, kad padidėjus gliukozės kiekiui kraujyje (gliukozė patenka į organizmą su maistu), sutrinka nervinių impulsų perdavimas. Visų pirma ląstelės, sintetinančios gyvybinį hormoną - oreksiną, nustoja siųsti signalus.
Kita vertus, jei gliukozės kiekis kraujyje yra mažas, oreksino susidaro daugiau nei reikia, o alkanam žmogui sunku užmigti. Kūno fiziologijos perdaryti beveik neįmanoma, ir tai nėra būtina. Todėl mokslininkai nerekomenduoja intelektualinio darbo atlikti iškart po valgio. Daugelyje Azijos šalių įvairios įstaigos pristatė popiečio miegus darbuotojams ir įrengė miego vietas. O Ispanijoje siestos - popietinio poilsio - tradicija gyvuoja nuo neatmenamų laikų ir, kaip dabar paaiškėjo, yra fiziologiškai pagrįsta.
