Vaikai dėl beveik bet kokios priežasties gali garsiai verkti ir būti kaprizingi. Šis elgesys gali būti susijęs su susierzinimu, pykčiu, nesėkme ar mėlynėmis. Tačiau daugelis vaikų naudojasi ašaromis ir riksmais manipuliuodami savo tėvais. Su vaiko tantrumu reikia kovoti tam tikrais metodais.
Nurodymai
1 žingsnis
Ekspertai teigia, kad vaikai iki 4 metų yra labiausiai linkę į isterikus. Šiame amžiuje vaikas supranta, kad ašarų ir riksmų pagalba galite pasiekti tai, ko norite. Pavyzdžiui, jei tėvai parduotuvėje neperka gražaus žaislo. Geriausias būdas gauti trokštamą dovaną yra verkti. Į šį elgesį tėvai reaguoja skirtingai. Vieni pradeda barti, o kiti laikosi reikalavimų sustabdyti vaikų verksmą.
2 žingsnis
Vaikų tantrumus galima vaizdžiai suskirstyti į kelias kategorijas. Su kiekvienos užgaidos rūšimi reikia kovoti tam tikrais metodais. Pavyzdžiui, isterija, kurią galima pavadinti „teatro spektakliu“. Dažniausias pavyzdys yra situacija, kai vienas iš tėvų kažką draudžia, todėl vaikas bando isteriškai prašyti, ko nori iš kito tėvo. Tokiu atveju mama ir tėtis turi susitarti nepasiduoti kūdikiui. Priešingu atveju vaikas greitai pripras tokiu būdu siekti savo tikslų.
3 žingsnis
Antrasis pykčio tipas yra pasirodymas viešoje vietoje. Jei vaikas pradeda būti kaprizingas gatvėje, parduotuvėje ar kitose viešose vietose, jokiu būdu neturėtų dalyvauti pašaliniai asmenys. Dažniausiai tėvai pradeda sakyti frazes apie „tetas, kurios paima vaiką“, arba „policininkus, kurie baudžia kūdikį“. Tokia frazė daugeliu atvejų sukels dar daugiau isterijos. Priežastis ta, kad vaikui reikia žiūrovų, o jei ateis teta ir policininkas, žiūrovų bus dar daugiau. Tokiu atveju reikia parodyti ramybę. Tyliai paimkite vaiką už rankos ir nuneškite namo, kur rimtai kalbate apie jo elgesį.
4 žingsnis
Jei vaikui kyla visiškai nenuspėjami pykčiai, kaip sakoma, „iš mėlynės“, tai tokioje situacijoje reikia imtis rimtesnių priemonių. Šis elgesys dažniausiai siejamas su baime ar fizine liga. Jei vaikas liūdi ir bandydamas su juo kalbėtis pradeda agresyviai reaguoti į savo tėvus, tai gali būti tam tikras skausmas ar kivirčas su kažkuo iš jo pažįstamų. Pabandykite surasti akimirką ir paklauskite, ar vaikui skauda pilvą, ar neskauda galvos, ar jis susižeidė pasivaikščiojęs, paklauskite, kokia buvo jo diena darželyje. Tikėtina, kad dėl ramios intonacijos vaikas pajus jūsų rūpestį ir pats viską pasakys.
