Gebėjimas atleisti yra viena iš svarbiausių žmogaus savybių. Bet vis tiek net ir suaugusiam žmogui gali būti labai sunku atleisti iš visos širdies. Dažnai širdyje nešiojamės nuoskaudas, kurios iš vidaus suėda mūsų sielą, amžinai likdamos skausmingais taškais. Todėl labai svarbu įskiepyti vaikui sugebėjimą atleisti, kad būtų galima drąsiai ir laisvai judėti toliau.
Šiuolaikinėje realybėje mokyti vaikus atleisti savo nusikaltėliams nėra labai populiaru - visiškai priešingai, įprasta mokyti „duoti pokyčių“. Tačiau noras smurtu atsakyti į smurtą sukelia konfliktų padaugėjimą.
Gebėjimas atleisti kitiems yra visų žmonių tarpusavio santykių pagrindas. Norint, kad vaikas išmoktų negraužti kitų, būtina rodyti jam asmeninį pavyzdį. Ankstyvoje vaikystėje, žiūrėdami į savo tėvų reakciją, vaikai išmoksta reaguoti į aplinkinį pasaulį.
Jei asmeniniu pavyzdžiu pademonstruosite, kad išspręsti bet kokią konfliktinę situaciją nebus sunku, tai leis jūsų vaikams suprasti, kaip atleidimas yra būtinas gyvenime ir bendraujant su kitais žmonėmis. Jūsų vaikai (nesvarbu, ar jie jauni, ar paaugliai) visada turėtų prašyti atleidimo, jei jie ką nors įžeidžia. Žodžiai „atleisk“neturėtų jiems tapti tuščia fraze ar būdu išvengti bausmės, juos turėtų jausti vaikas.
Manoma, kad vaikai, augantys nepilnose ar daugiavaikėse šeimose, dažniausiai patiria nusikaltimus. Bet tai klaidinga nuomonė, panaši į klišę. Iš tikrųjų šeimos sudėtis nėra tokia svarbi ir greičiau vaidina toli gražu ne pagrindinį vaidmenį šioje problemoje. Jautresni yra įspūdingi vaikai ir silpnos nervų sistemos vaikai, taip pat mažamečiai vaikai, kuriems trūksta tėvų dėmesio.
Padėdami savo vaikams suprasti atleidimo poreikį ir vertę, pirmiausia turėtumėte įteigti jiems pagarbą aplinkiniams žmonėms, parodyti, kad jie visi yra skirtingi, tačiau todėl jie yra vertingi. Vaikai turi visiškai įvaldyti empatijos, atsakomybės ir teisingumo meną. Mokydami vaikus atleisti, padėsite jiems ateityje geriau prisitaikyti visuomenėje ir tiesiog tapti gerais žmonėmis.
