Meilė yra nuostabus jausmas, būdingas kiekvienam žmogui. Tarp vyro ir moters yra meilė, tarp vaikų ir tėvų - draugiška meilė. Pastaroji tokio jausmo rūšis yra visur ir visur. Tačiau kartais iš vaiko galima išgirsti, kad jis su tėčiu ar mama nesielgia šiltai.
Ar įmanoma vaikui trūkti meilės tėvams?
Internete galite rasti daug informacijos apie tai, kaip tėvai elgiasi su savo vaikais. Tačiau praktiškai niekur neliesta vaikų meilės tėvams tema. Atrodytų, kaip tai leidžiama? Tačiau realybė yra ta, kad kartais susidaro nemalonios situacijos ir jas išspręsti yra labai sunku. Daugelis psichologų bando rasti problemų, dėl kurių vaikas, kaip jis tiki, nustoja mylėti savo tėvus. Į šį klausimą nėra vienareikšmio atsakymo ir niekada nebus, tačiau yra keletas objektyvių nuomonių, leidžiančių suprasti situaciją. Problemų reikėtų ieškoti kuo giliau, nes paviršutiniai rodikliai gali apgauti. Labai dažnai vaikas nustoja mylėti vieną iš tėvų, nes tokiose situacijose, kai žmonės bando gelbėti situaciją, svarbu sinchroniški veiksmai.
Bet kokiame konflikte su vaiku tėvai turėtų laikytis vieno požiūrio, nes jei vienas apsaugo vaiką, o kitas imasi moralizuoti, greičiausiai vaikas su juo elgsis neigiamai.
Dažniausios vaiko meilės savo tėvams stokos priežastys
Pirmoji ir bene dažniausia vaiko meilės tėvams stygiaus priežastis - dėmesio stoka. Būna, kad tėvai ilgai būna darbe, o kūdikis lieka seneliams, kitiems giminaičiams ar auklėms.
Tokiose situacijose vaikas praranda supratimą, kas yra jo tėvai, ir keičia savo jausmus tiems, kurie yra šalia.
Antra dažniausia priežastis atsiranda, kai šeimoje yra du ar trys vaikai. Tokiais atvejais jaunesni vaikai sulaukia daugiau dėmesio, o vyresni vaikai pavydi ir piktinasi mažaisiais broliais ir seserimis. Pasipiktinimas slepiasi ir išsivysto į agresiją, po kurios atsiranda abejingas požiūris į tėvus ir artimuosius. Tokiais atvejais labai svarbu skirti vienodą dėmesį visiems vaikams.
Trečioji priežastis nėra labai paplitusi, tačiau gana dažna: vieno iš šeimos narių išvykimas iš namų ar tėvų skyrybos. Deja, vienas iš tėvų, kuris palieka namus skyrybų metu ar dėl kivirčų, nustoja skirti vaikui reikiamą dėmesį, o mažylis pradeda tikėti, kad jis nėra mylimas. Kai kuriais atvejais vaikas net pradeda tikėti, kad būtent jis yra visų problemų priežastis ir stengiasi kuo labiau atsiriboti nuo artimųjų, o tai dar labiau sukelia jo abejingumą.
Visos šios priežastys yra tik ledkalnio viršūnė. Vaikams svarbus ne tik požiūris šeimoje, bet ir jo gerovė. Nei vienas atvejis nėra tinkamas analizei be išsamaus svarstymo, todėl svarbu suprasti problemos esmę ir bandyti ją išspręsti giliausiu lygmeniu.
