Žmonės informaciją prisimena įvairiai. Kažkas sugriebia greičiau, kitas lėtai ir blogiau. Vieno tipo žmonės greitai pamiršta faktus, o kiti po ilgo laiko gali atgaminti išmoktus duomenis. Įsiminimo kokybė priklauso nuo to, kaip informacija pateikiama.
Atminties tipus galima apibrėžti pagal įvairias klasifikacijas. Šiuo atžvilgiu yra keletas tipų atminties.
Motorinė ir emocinė atmintis
Motorinė atmintis pagrįsta judesių atkūrimu. Tokiu būdu mintyse kaupiasi įvairūs praktiniai įgūdžiai. Ši atmintis yra labai svarbi žmogui. Priešingu atveju, prieš atlikdami gana paprastą veiksmą, kiekvieną kartą turėtumėte slinkti tam tikrą algoritmą savo smegenyse.
Neturėdamas motorinės atminties žmogus pagalvotų, kaip padėti kojas einant, kaip laikyti rašymo priemonę.
Žmonės, turintys gerą judesių koordinaciją, fiziškai išsivystę, judrūs, turi gerą motorinę atmintį. Ryškiausias jos pavyzdys yra refleksai.
Per emocinę atmintį žmonės gali atpažinti savo jausmus. Emocijos, kurias žmogus patyrė bent antrą kartą, savo pasąmonei duoda ženklą, kaip elgtis tam tikroje situacijoje.
Vaizdinė atmintis
Vaizdinė atmintis leidžia išsaugoti supančio pasaulio komponentus žmogaus galvoje. Jis susideda iš regos, klausos, uoslės, skonio ir kinetikos. Verta paminėti, kad pirmieji du vaizdinės atminties tipai dažniausiai yra gerai išvystyti.
Yra asmenų, kurie puikiai vadovaujasi skoniu ir uoslės atmintimi. Kartais tokie asmenys taiko savo sugebėjimus profesinėje srityje ir tampa, pavyzdžiui, parfumeriais ar degustatoriais.
Kuo blogesnė yra vienos vaizdinės atminties rūšis, tuo geriau žmogus yra orientuotas į kitą. Pavyzdžiui, žmonės, neturintys regėjimo, turi nuostabų garso suvokimą ir atmintį arba turi puikią kinestetinę atmintį.
Taigi per vieną kanalą gautos informacijos trūkumas kompensuojamas kito sąskaita.
Loginė atmintis
Tokia atmintis padeda žmonėms prisiminti savo mintis. Kadangi žmogus mąsto žodžiais, ši įvairovė dar vadinama žodine-logine. Be to, ši atmintis leidžia prisiminti literatūros kūrinių ar pokalbių su kuo nors turinį.
Priklausomai nuo šios atminties išsivystymo laipsnio atskiruose individuose, jie gali arba gerai prisiminti bendrą kažko prasmę, bet blogai išmokti detalių, arba įsiminti pažodinį tekstą, bet pamiršti bendrą teksto struktūrą arba prisiminti viską vienodai gerai: ir prasmė, ir duomenys.
Nepaisant atminties tipo, ją galima ir reikia mokyti. Pavyzdžiui, gebėjimą vizualiai prisiminti dalykus galima pagerinti tyrinėjant paveikslėlį ir po to mintyse jį pakartojant užmerktomis akimis. O žodinė-loginė atmintis gerai lavinama atmintinai poeziją.
