Tikėjimas Dievu daugeliui žmonių yra svarbi jų gyvenimo dalis. Ji palaiko sunkmečiu, suteikia vilties, padeda nenusiminti. Tuo pačiu yra daugybė nusivylusių Dievu ir nebegalintys bei nenorintys Juo pasitikėti.
Norint suprasti, kodėl daugelis žmonių nukrypsta nuo Dievo, pirmiausia reikia atsakyti į kitą klausimą - kodėl žmonės apskritai tiki? Kai kuriems tai yra nuoširdus sielos siekis, labai aiškus jausmas, kad Kūrėjas tikrai egzistuoja, o gyvenimas be Jo tiesiog neįsivaizduojamas. Gyvenimas be Dievo yra tarsi gyvenimas be Saulės ar be oro.
Tačiau yra ir tokių, kurie atėjo pas Dievą dėl kitų priežasčių. Vieniems tai tik duoklė madai, kitiems viltis, kad Dievo dėka bus galima pagerinti jų reikalus. Ne paslaptis, kad tikėjimas Kūrėju labiausiai reikalingas gyvenimo perversmų ir išbandymų laikotarpiais. Būtent tokiomis akimirkomis ji gali patirti stipriausią klestėjimą - arba visišką nuosmukį.
Ko žmonės tikisi iš tikėjimo
Labai svarbu suprasti, ko žmogus tikisi iš tikėjimo. Deja, daugeliui žmonių tikėjimas yra tik vartotojas - jie tikisi, kad maldos Dievui atneš jiems tam tikros naudos. Ir kai vieną dieną paaiškėja, kad maldos neduoda laukiamo efekto, atsiranda didelis nusivylimas.
Žinoma, ne visi maldininkai prašo kažkokios materialinės naudos. Daugelis žmonių nuoširdžiai meldžiasi už savo artimųjų sveikatą, prašo pagalbos šeimos gyvenime. Tai tikrai gryni prašymai, neturintys nieko bendro su savo interesais. Tačiau ir jie daugeliu atvejų lieka neatsakyti, todėl žmonės praranda tikėjimą, jei ne Dievo visagalybe, tai bent jau Jo noru padėti.
Kodėl maldos neveikia daugeliu atvejų
Pats klausimo formulavimas šiuo atveju nėra visiškai teisingas, malda negali būti vertinama kaip būdas pasiekti tam tikrą rezultatą. Tačiau to klausiama gana dažnai. Norint suprasti, kodėl kai kurios maldos nevykdomos, būtina suprasti pačią žmogaus ir Dievo bendravimo esmę.
Pagal daugelio tradicinių religijų kanonus žmogaus užduotis yra ateiti pas Dievą, atkurti prarastą ryšį su Juo. Bet kokie išbandymai gyvenimo kelyje padeda atkurti šį ryšį. Žmogui sunkiausia pasitikėti Dievu, jo neišsižadėti net sunkiausiose situacijose. Tipiška situacija: nuoširdžiai meldžiamasi už žmogaus sveikatą, ir jis miršta. Kodėl taip atsitiko, ar Dievas negirdėjo maldų?
Tikinčiajam nėra jokių abejonių, kad maldos buvo išklausytos, bet neišsipildė. Kodėl? Kai kuriose situacijose galite pabandyti suprasti, kai kuriose - tik tikėti Dievu - kad tai buvo taip būtina, kad tai, kas nutiko, turėjo įvykti.
Taip pat reikia nepamiršti, kad maldų vykdymas ne visada būtų naudingas žmogui. Tai žinodamas, Dievas palieka tokias maldas be atsakymo. Būtent tokiomis akimirkomis pasireiškia žmogaus tikėjimas Dievu - reikia priimti rezultatą, jį pakęsti, net jei jis pasirodys labai sunkus.
Kaip nenusivilti Dievu
Tam reikia labai stipraus nepalaužiamo tikėjimo. Tikėjimas, kad Dievas visada teisus, kad žino, kaip tai bus geriausia žmogui. Negalite kaltinti Dievo, kad jis kažko nedavė, kažko neišgelbėjo, neįvykdė kažkokio prašymo. Tikrąjį tikintįjį išskiria gebėjimas nusižeminti. Gebėjimas padėkoti net ir tokioje situacijoje, kai atrodo, kad nėra už ką dėkoti.
Yra dar vienas svarbus momentas. Neatsitiktinai krikščionybė kalba apie tai, kas žmonėms suteikiama pagal jų tikėjimą. Ir teisingai patikėti, ir teisingai melstis yra labai sunku. Maldos metu neturėtų kilti abejonių, kad malda bus įvykdyta. Reikia melstis su dėkingumo jausmu už išklausymą, kad Dievas žinotų apie visus jūsų sunkumus ir tikrai padės. Teisingai meldžiantis, nevilties jausmo nėra - priešingai, yra pasitikėjimas, kad Dievas tave girdi, kad tavo maldos neliks neatsakytos. Po to reikia nuolankiai priimti rezultatą, koks jis bebūtų.
