Mūsų šiuolaikiniame amžiuje sunku įsivaizduoti gyvenimą be televizoriaus. Daugelyje šeimų jis nuolat dirba, kaip sakoma, „už antrą planą“. Ir jei mes, suaugusieji, galime filtruoti begalę nereikalingos informacijos srautą, tai vaikui televizorius kelia realią grėsmę tiek sveikatos, tiek psichologinio vystymosi požiūriu.
Žinoma, mažai tikėtina, kad bus įmanoma visiškai neįtraukti televizoriaus žiūrėjimo į vaiko gyvenimą, todėl būtina prisiminti pagrindines vaiko ir televizoriaus sąveikos taisykles.
Kiek žiūrėti?
Televizoriaus žiūrėjimo laikas tiesiogiai priklauso nuo vaiko amžiaus. Dauguma gydytojų sutinka, kad televizorius vaikui iki dvejų metų yra visiškai draudžiamas. Šiame amžiuje dinamiškas vaizdas ekrane neigiamai veikia ne tik kūdikio regėjimo aparatą, bet ir smegenų veiklą bei visos nervų sistemos būklę. Po 2 metų vaikas jau gali įjungti televizorių, bet ne ilgiau kaip 15 minučių per dieną. Kūdikiui suėjus 3 metams, jūs galite palaipsniui ilginti televizoriaus žiūrėjimo laiką ir iki 6 metų sulaukti 40 minučių per dieną. Tuo pačiu metu šį laiką rekomenduojama padalyti į keletą sesijų. Po septynerių metų galite leisti savo vaikui maždaug valandą žiūrėti televizorių, tačiau nepamirškite ir pertraukų.
Kaip žiūrėti?
Be žiūrėjimo laiko apribojimų, vaikas turi teisingai žiūrėti televizorių.
- Pirma, atstumas nuo akių iki ekrano turi būti bent 3 metrai ir didėti proporcingai televizoriaus įstrižainės padidėjimui.
- Antra, vaikams, taip pat ir suaugusiems, žalinga tamsoje žiūrėti televizorių. Faktas yra tas, kad tamsaus kambario ir šviesaus televizoriaus ekrano kontrastas sukuria pastebimą akių įtampą. Todėl naktį žiūrint televizorių būtina įjungti viršutinę lempą ar bent lempą kaip papildomą apšvietimo šaltinį.
- Trečia, idealu, jei tėvai nepaliks vaiko vieno su „mėlynu ekranu“. Žiūrėdami televizorių kartu su kūdikiu galėsite valdyti gaunamą informaciją, suaugusysis galės paaiškinti vaikui tai, kas jam atrodys nesuprantama, ir įsitikinti, kad laikomasi aukščiau nurodytų žiūrėjimo taisyklių.
Ką žiūrėti?
Žinoma, filmai, skirti suaugusiųjų auditorijai, ypač veiksmo ir siaubo filmai, yra visiškai netinkami vaikams, nors dažnai tai, kas vyksta ekrane, gali būti labai įdomu vaikui. Būtina prisiminti, kad vaikas iki 10 metų gerai neatskiria realybės ir to, kas vyksta televizoriaus ekrane. Vadinasi, miego sutrikimai, nuotaikos, padidėjęs jaudulys ir įvairios vaikystės baimės. Todėl vaikų auditorijai tinka tik geri ir pamokantys animaciniai filmai ir TV programos. Būtina, kad herojų elgesys prisidėtų prie teigiamų charakterio bruožų ugdymo - reagavimo, atjautos, pagarbos, dosnumo, rūpinimosi jaunesniaisiais ir kt. Ir atvirkščiai, animacinių filmų personažai, kurie apgadina ar žudo vienas kitą, netinkamai elgiasi saugumo požiūriu, vargu ar išmokys vaiką ko nors naudingo. Pirmenybė turėtų būti teikiama aukštos kokybės animaciniams filmams su maloniais, negražiais personažais ir gera muzika. Pradžiai puikiai tinka seni tarybiniai animaciniai filmai, taip pat Walto Disney studijos klasika.
