Turėti vaiko, sergančio autizmu, tampa problema ir iššūkiu bet kuriai šeimai. Sunku susitaikyti su tuo, kad kūdikis nėra toks, kaip kiti. Tačiau norint neapsunkinti vaiko ir savo gyvenimo, reikia daugiau sužinoti apie autizmo problemą ir įgytas žinias pritaikyti praktikoje. Tinkamai auklėjant ir atliekant psichologinį darbą, kai kurios apraiškos, trukdančios prisitaikyti visuomenėje, gali būti pašalintos.
Nurodymai
1 žingsnis
Tėvams ir kitiems svarbu neleisti vaiko raidai eiti savo keliu. Taip, tokie vaikai nesistengia bendrauti ir užmegzti ryšius, reikia atsižvelgti į jų interesus. Tačiau vis tiek būtina juos įtraukti į bendravimą, be abejo, atsižvelgiant į jų kasdienybę ir tam tikrus ritualus. Be to, bendravimo laikas turėtų būti suskirstytas taip, kad autistas jo nepavargtų. Patartina tai pradėti daryti žaismingai, o tada palaikyti menkiausią vaiko norą žaisti. Paprastai tėvai greitai pastebi žodinius ir neverbalinius vaikų signalus, rodančius diskomfortą, todėl žino laiką, kada geriau vaiką palikti ramybėje ir kada su juo bendrauti.
2 žingsnis
Taip pat svarbu, kad tėvai išmokytų savo vaiką namų ūkio ir savęs priežiūros įgūdžių. Kadangi autistiški vaikai retai stebi ir mėgdžioja suaugusiuosius, skirtingai nei įprasti vaikai, geriau tikslingai spręsti šią problemą. Tai padės jiems prisitaikyti visuomenėje ir sulaukus tam tikro amžiaus susitvarkyti savarankiškai ir net gyventi atskirai.
3 žingsnis
Jei autistas yra agresyvus, jį priepuoliai ar ko nors bijo, svarbu nustatyti šių apraiškų priežastį. Norėdami tai padaryti, patartina turėti stebėjimų dienoraštį, kuriame galėsite užrašyti keletą veiksmų ir metodų, kuriais pavyko ar nepavyko susidoroti su neigiamomis apraiškomis. Viena iš tėvams svarbių taisyklių yra sąmoningas vaiko negąsdinimas. Jei paprastiems vaikams yra tokia taktika kaip „ateis pilka viršus“, tai autistams tai gali sukelti nenuspėjamų pasekmių.
4 žingsnis
Kai autistas kažką daro, jis turi būtinai paaiškinti šios veiklos prasmę. Tešlos minkymas, žaislų dėjimas, drabužių lankstymas - bet koks jo veiksmas turėtų būti prasmingas. Tas pats pasakytina apie jo elgesio stereotipus. Jų nukreipimas tinkama linkme padės vaikui geriau prisitaikyti prie aplinkos. Taigi, jei kūdikis nuolat stengiasi viską organizuoti, tolygiai išdėstyti nuo didesnio iki mažesnio, dar geriau jo konkrečiai paklausti apie tai, pavyzdžiui, sutvarkyti stiklainius ar sulankstyti knygas. Jokiu būdu negalima bausti autisto už jo ritualus ir stereotipinį elgesį - tai kelia grėsmę jo saugumui ir tam tikru mastu net saugumui.
5 žingsnis
Taip pat svarbu tinkamai motyvuoti autistišką vaiką. Norėdami tai padaryti, galite pritaikyti biheviorizmo principus: apdovanoti norimą vaikų elgesį. Tai paskatins juos elgtis teisingai. Ypač verta atkreipti dėmesį į vaiko akademinę sėkmę. Kadangi autistai dažnai nesidomi tuo, galima teigiamai sustiprinti mažiausią, bet vis tiek sėkmę.
6 žingsnis
Keletas neįprastų būdų gali padėti pritaikyti autistus prie juos supančio pasaulio: naminių gyvūnėlių terapija (padedant gyvūnams), hipnotizavimo technika, dailės terapija (gydymas šokiais, muzika, lėlių spektakliais ir kt.), Masažas ir kt. Galite pasirinkti tuos taisymo būdus, kurie patiks vaikui. Tada užsiėmimai turės didesnį terapinį poveikį.
7 žingsnis
Svarbiausias vaidmuo auklėjant autistus, be abejo, yra tėvai. Jokiu būdu neturėtumėte traktuoti autizmo kaip sakinio. Taip, vaikas niekada netaps toks kaip visi. Taip, dažnai jis pakimba kažkokiame savo, kitokiame nei įprastas pasaulis. Taip, jis kartais elgsis kitaip, nei tikisi tėvai ir kiti. Taip, jis neįgyvendins mamos ir tėčio svajonių apie karjerą ar pasaulinę šlovę. Bet jis gali išreikšti save kūryboje, o svarbiausia - būti laimingu ir pradžiuginti kitus.
8 žingsnis
Ar autistas prisitaikys prie aplinkinio pasaulio, priklausys tik nuo artimų suaugusiųjų, brolių ir seserų bei kitų mylinčių giminaičių priežiūros ir palaikymo. Svarbu neužsidaryti savo problemoje. Dabar yra keletas fondų, plėtros centrų, pagalbos centrų ir asociacijų, skirtų autizmo problemai spręsti. Net atsitiktinis bendravimas su šeimomis, susiduriančiomis su ta pačia situacija, bus labai naudingas. O bendravimas su daugelį metų su autistais dirbančiais specialistais tikrai nepakenks.
