Egoistui visų pirma yra jo asmeniniai poreikiai ir interesai. Toks žmogus retai kam rūpi, išskyrus savo asmenį. Savo elgesiu šis asmuo gali net nepastebėdamas pažeisti ir įžeisti kitus.
Savanaudiškumo priežastys
Kai kurie žmonės vaikystėje tampa egoistais dėl pernelyg didelio tėvų, senelių ir kitų giminaičių dėmesio. Jei vaikas per anksti lepinamas, gali būti, kad užaugęs jis neatsižvelgs į kitų žmonių interesus.
Jei vaikas nėra tinkamai auklėjamas, nėra griežtas ir neįskiepija jam moralinių vertybių sampratos, galbūt tolesniame gyvenime žmogus net nesupras, kad elgiasi ne labai gražiai.
Savanaudiškumo priežastys slypi tame, kad žmogų nuolat veda jo paties norai ir užgaidos. Jis dažnai gyvena vien tik emocijomis ir negalvoja apie kitus. Egoistas pirmiausia kelia asmeninį komfortą ir tolina tokias sąvokas kaip „sąžinė“, „teisingumas“ir „etika“.
Savanaudiškumo ženklai
Egoistas stengiasi, kad jis jaustųsi gerai. Tame taip pat yra teigiamas momentas, nes būna, kad egoistai turi didelių ambicijų, kurios priverčia juos pasiekti sėkmę gyvenime. Savanaudžiai mėgsta būti girti ir atskirti nuo kitų, todėl jie dažnai stengiasi būti geriausi profesionalia prasme arba tapti komandos lyderiais.
Egoistą galite atpažinti ir iš jo elgesio. Jis visada sumažina visas pokalbio temas savo asmeniui. Be to, egoistas labai myli save, visaip rūpinasi savo išvaizda ir kartais net žavisi savo paties atspindžiu.
Kraštutinis savanaudiškumo laipsnis vadinamas susitelkimu į save. Tokiu atveju asmuo tampa visiškai nepakeliamas visai likusiai visuomenei. Jį taip nuneša ir apima mintys apie save, kad kartais jis nustoja pastebėti, kas vyksta aplinkui.
Vargu ar galima tikėtis, kad toks asmuo kažkam bus naudingas ar bandys nesuinteresuotas padaryti kitiems gerą darbą. Jis mano, kad daro kitus žmones nepaprastai laimingu, kad jis tiesiog egzistuoja. Egocentrinę pasaulėžiūrą turintis žmogus kartais rimtai tiki, kad visas gyvenimas sukasi aplink jį, o aplinkiniai reikalingi norint pasiekti savo tikslų, linksminti ir įtikti savo asmeniui.
Kartais pats asmuo kenčia nuo savo egoizmo. Juk iš jo gali būti atimtas džiaugsmas mylėti ką nors ar sąmonė, kad jo dėka kitas žmogus yra geras. Kai kurie savanaudžiai žmonės menkai suvokia, kad kažkas iš jų praeina pro šalį, ir galvoja, kaip pasikeisti.
Žmogus gali tapti mažiau savanaudis, jei susidomės kitų žmonių likimu. Kartais vaiko gimimas ar kitas poreikis rūpintis kuo nors padeda tapti atsakingesniu ir jautresniu asmeniu. Tada jis gali šiek tiek pamiršti savo poreikius ir tapti kitoks.
