Acetoneminis vaikų sindromas yra pavojingas simptomų kompleksas, kurį sukelia medžiagų apykaitos sutrikimai ir ketonų kūnų kaupimasis kraujyje. Laiku diagnozavus ir gydant, sumažėja neigiamo poveikio atsiradimo rizika.
Kas yra acetono sindromas
Paprastai ši patologinė būklė pasireiškia vaikams, turintiems neuroartrinę diatezę, genetiškai nustatytą šlapimo rūgšties ir purino bazių apykaitos sutrikimą. Tai prisideda prie rimtų vaiko vidaus organų funkcijų pažeidimų vystymosi.
Acetoneminis sindromas pasireiškia krizėmis: acetono kvapas iš burnos, apsinuodijimas, pakartotinis vėmimas su acetono kvapu, viduriavimas ar išmatų susilaikymas, spazminis pilvo skausmas, dehidracija, subfebrili kūno temperatūra. Sunkiais atvejais dažniausiai atsiranda meningealiniai simptomai ir traukuliai. Acetoneminio sindromo priepuoliai pradeda atsirasti 2–3 metų amžiaus ir išnyksta 12–13 metų.
Patologijos vystymosi priežastys
Daugeliu atvejų acetono sindromą sukelia absoliutus ar santykinis angliavandenių trūkumas vaiko racione, taip pat jame esantis riebalų rūgščių ir ketogeninių amino rūgščių skaičius. Patologijos vystymąsi skatina kepenų fermentų trūkumas ir ketoninių kūnų išsiskyrimo proceso pažeidimas. Metabolinis disbalansas turi toksinį poveikį nervų sistemai ir virškinimo traktui.
Provokuojantys acetono sindromo veiksniai gali būti įvairios infekcijos, intoksikacija, stresas, nepakankama mityba ir stiprus skausmas. Šios patologijos vystymąsi naujagimiams lemia motinos nefropatija (vėlyva toksikozė) nėštumo metu.
Acetono sindromo gydymas
Ištikus acetono krizėms, nurodomas vaiko buvimas ligoninėje. Jam atliekama mitybos korekcija, apimanti lengvai virškinamų angliavandenių vartojimą, riebalų ribojimą ir gausų frakcinį gėrimą šarminio mineralinio vandens ir kombinuotus tirpalus („Regidron“, „Tsitorglucosolan“). Be to, skiriamos valomosios klizmos sodos tirpalu, kurios neutralizuoja žarnyne esančius ketoninius kūnus. Esant stipriai dehidracijai, į veną lašinami druskos tirpalai ir gliukozė. Simptominė terapija apima antiemetinius vaistus, antispazminius ir raminamuosius vaistus. Tinkamai gydant, krizės simptomai išnyksta po 2-5 dienų.
Interiktiniais laikotarpiais vaiką stebi pediatras. Jam rekomenduojama maitintis pienu ir daržovėmis, grūdintis, užkirsti kelią infekcinėms ligoms ir psichoemociniam stresui. Be to, skiriami prevenciniai hepatoprotektorių, fermentų, raminamųjų ir multivitaminų kursai.
