Ikimokyklinio ir pradinio amžiaus vaikui svarbu mokėti formuoti vaizduotę. Tai taps prielaida verbaliniam-loginiam mąstymui. Vizualinio-figūrinio mąstymo procese įvyksta vaizdinių vaizdų palyginimas, dėl kurio vaikas sugeba išspręsti tam tikrą problemą.
Nurodymai
1 žingsnis
Jau ikimokykliniame amžiuje vaikas įgyja galimybę reprezentuoti daiktą nelaikydamas jo rankose. Tai byloja apie vaiko perėjimą prie vaizdinio-vaizdinio mąstymo. Norint geriau jį sukurti, padeda įvairūs žaidimai su skaičiavimo lazdomis ir degtukais. Užduotys gali būti tokios, kaip padaryti du vienodus trikampius iš penkių skaičiavimo lazdelių. Sunkiausios yra užduotys, kai būtina perkelti vieną mačą, kad būtų gauta tam tikra figūra. Paprastai vaikams yra gana sunku susidoroti su tokiais pratimais. Tačiau kai kurie vaikinai greitai suvokia užduoties esmę ir ją išsprendžia per porą minučių.
2 žingsnis
Kita vizualinio-figūrinio mąstymo ugdymo užduočių kategorija yra piešinių tęsinys. Kažkokia forma pavaizduota popieriaus lape. Vaikui suteikiama užduotis tęsti piešimą. Kitas šios užduoties variantas - pridėti teminius elementus. Tarkime, vaikui pateikiamas valgomojo stalo paveikslėlis. Ant jo yra lėkštė ir puodelis. Tada vaikas paprašomas nupiešti trūkstamus stalo aksesuarus. Ši užduotis kalba ne tik apie vaiko mąstymo raidą, bet ir apie jo kultūrinio išsivystymo lygį.
3 žingsnis
Viena iš vaizduotės mąstymo ugdymo užduočių yra istorijos sudarymas iš paveikslo. Vaikas mokosi analizuoti tai, kas parodyta paveikslėlyje. Stengiasi apgalvoti, savarankiškai atspėti, kas vyksta su personažu. Paprastai vaikams pateikiama istorija, pasakojama apie konkretų sezoną. Ši užduotis dažnai buvo naudojama priimant vaikus į pirmąją klasę. Taip buvo nustatytas jų išsivystymo lygis.
4 žingsnis
Taip pat populiari užduotis „Pašalinti nereikalingus“. Vaikas turi pasirinkti iš objektų tą, kuris neturi bendrų bruožų su likusiais. Iš pradžių užduotis gali atrodyti gana lengva, tačiau iš tikrųjų daugeliui vaikų sunku palyginti objektus. Atlikdami užduotį paprašykite vaiko atsakyti į klausimą, kodėl jis išskyrė būtent šį dalyką. Gali būti, kad vaikas pamatė kokį nors kitą loginį ryšį tarp likusių daiktų. Ši užduotis neturi teisingo atsakymo, nes kiekvienas vaikas gali rasti tam tikrą bendrą daiktų savybę. Jei jūsų vaikas neina į darželį ir nesimoko atskirai su mokytoju psichologu, turėtumėte savarankiškai vesti panašius žaidimus, kad lavintumėte vaizdinį-vaizdinį mąstymą.
