Pamenate, kaip suaugusieji atskiria ginčijančius ir kovojančius vaikus? "Tas, kuris sustabdo pirmąjį argumentą, yra protingesnis", - sako jie. Ir dažnai tai pavyksta - kivirčas nutrūksta. Galbūt jūsų vyro atveju pirmiausia turėtumėte nutraukti ginčą, kas teisus, o kas ne? Jei vis dėlto svarbu įrodyti savo atvejį, vadovaukitės šiais patarimais.
Nurodymai
1 žingsnis
Pirmiausia reikia nusiraminti (bent kuriam laikui, jei vis tiek nepavyksta visiškai nusiraminti). Tai gali padėti, pavyzdžiui, valyti namus (plauti grindis, indus, vonias). Fizinis darbas padeda nusiraminti, išmesti dirginimą ir įtampą. O pokalbis bus produktyvus tik tada, kai pašnekovai bus ramūs.
2 žingsnis
Įsiduoti į kito žmogaus batus, ypač sunkioje situacijoje (pavyzdžiui, kivirčo metu), sunku, nenorite. O paprasčiausias būdas yra atmesti frazę: „Na, jo pozicija aiški! Tik ji klysta! Čia aš sakau tiesą! Tačiau išvados gali būti klaidingos, kai į situaciją žvelgiama tik iš vienos pusės. Todėl pažvelkite į situaciją savo vyro akimis ir paskatinkite jį įvertinti tai, kas nutiko jūsų pusėje.
3 žingsnis
Stenkitės ne įrodyti savo vyro neteisingumą, o pasiūlyti kompromisą. Kad ir kaip mylėtumėte, ne visada ir viskuo galite susitarti su mylimuoju. Bet tai dar nėra skyrybų priežastis. Bet jei jūs nežinote, kaip daryti kompromisus („jis leido kompromisą ir negrįžo“), derėtis ir dėl ko nors susitarti (nors ir smulkmenose), tada geriau gyventi laisvai.
4 žingsnis
Jei nesutariate su artimaisiais, bet vis tiek norite rasti bendrą kalbą su jais, pirmiausia atsikratykite žodžių „akivaizdu“, „natūralu“, „neabejotinai“, „tikrai“, „savaime suprantama“- visa tai yra akivaizdus, neabejotinai tikrai ir savaime suprantamas tiems, kurie su jumis sutinka. Tie, kurie nesutinka, piktins tik tuos, kurie nesutinka. Pakeiskite kategorišką „Klystate!“švelniai, bet ta pati prasme: "Man atrodo …" arba "Aš galvoju kitaip!"
5 žingsnis
Pripažinkite, kad galite klysti, bet paprašykite diskusijos. Tiesiog pasakykite: "Gal aš klystu (a), bet aptarkime, mes konsultuosimės …"
6 žingsnis
Venkite monologo: tiek jei jums sakoma, tiek jei kalbate. Dialogas išlaiko pašnekovo dėmesį, leidžia suprasti, kad iš to, ką sakėte, likote nesuprantamas, o išvados, padarytos dialogo metu, nėra primestos, jos yra bendras atradimas.
