Per pastaruosius 10 metų ankstyvo vaiko vystymosi tema tapo viena labiausiai diskutuojamų tėvų, psichologų mokytojų. Kažkas mano, kad kuo anksčiau vaikas pradės mokytis skaityti, rašyti ir skaičiuoti, tuo sėkmingesnis jis bus ateityje. Ir kažkas yra įsitikinęs, kad ankstesnė plėtra yra spekuliacija vaikų meile, o smalsuolė vėl patenka į tėvų piniginę. Bet kur yra tiesa?
Mylintys ir rūpestingi tėvai nori, kad jų vaikai būtų laimingi, sveiki ir sėkmingi. Tam jie pasirengę dėti visas pastangas. Kažkas veda savo vaikus „nuo lopšio“į intelekto ugdymo, greito skaitymo, protinės aritmetikos ugdymo užsiėmimus, kažkas nuo pat gimimo moko kūdikį plaukti ir atlikti gimnastikos triukus. Yra dar viena kategorija tėvų, pedagogų ir psichologų, kurie mano, kad geriausias būdas ugdyti vaiką yra suteikti jam daug žaidimų prieš stojant į mokyklą. Kuris iš jų yra teisus? O kokie yra ankstyvojo vystymosi pliusai ir minusai?
Ankstyvosios vaikystės raidos minusai
- Mažiau laiko spontaniškiems žaidimams. Tai spontaniškas žaidimas, dažnai vadinamas veidrodžiu, atspindinčiu vaiko vidinį pasaulio suvokimą. Žaidime jis mokosi bendrauti su kitais žmonėmis, reguliuoti savo elgesį ir įsivaizduoti. Vaikas mato šį pasaulį iš savo požiūrio taško, tačiau, užimdamas naują vaidmenį žaidime, jis pradeda kitaip pažvelgti į pasaulį. Ir tai yra svarbus jos vystymosi etapas. Neverta pamiršti fakto, kad vaiko žaidime atsiranda pažintinis motyvas, kurio pagrindu kuriama edukacinė veikla.
- Neigiamas ankstyvo intelekto vystymosi poveikis emocinei vaiko sferai. Vaikai, kurių tėvai nuo mažens sutelkia dėmesį į pasaulio pažinimą pasitelkdami intelektą, dažnai turi emocinės srities problemų (nuotaikos sutrikimų, elgesio sutrikimų) ir jutimo vystymąsi.
- Smegenų plastiškumo sumažėjimas. Neurofiziologas sugebėjo įrodyti, kad su amžiumi žmogaus smegenys keičia savo nervinius tinklus, tai yra augimo procese vaikas tą pačią problemą sprendžia naudodamas skirtingas zonas. Vaikas, gavęs sunkią užduotį, kuri nėra reikšminga jo raidai, ją išsprendžia pasitelkęs tas smegenų dalis, kurios jau subrendo jame, tai yra ne pačiu efektyviausiu būdu. O vyresniame amžiuje jis tai būtų išsprendęs kitaip, efektyviau. Ir jam bus sunkiau persikvalifikuoti.
- Per didelės apkrovos. Vaikai nuo ankstyvo amžiaus, perkrauti įvairia vystymosi veikla, dažnai turi tokius simptomus kaip prastas miegas, enurezė ir daugelis kitų somatinių ligų. Tėvams ir mokytojams svarbu pamatyti pamokos rezultatą, kuris dažnai būna įsivaizduojamas. Pavyzdžiui, vaikas per metus, naudodamas korteles ir įsimindamas atmintines, gali žinoti 100 gyvūnų ir 100 augalų, visų didžiųjų valdovų vardus ir daugybos lentelę. Bet kam jam reikalingos šios žinios, jei jis vis dar nemoka jų susisteminti ir pritaikyti? Ir jei ši veikla sukelia nervų pervargimą - kam tada jos reikalingos?
Ankstyvo vystymosi pliusai
- Kalifornijos universiteto psichologas Johnas Protsko, atlikdamas tyrimus, nustatė, kad vaikai iki 3 metų, lankantys ankstyvojo ugdymo užsiėmimus, geriau dirba intelektu.
- Vaikai, kurie moka gerai skaityti, rašyti, gerai skaičiuoti ir turi šiek tiek žinių apie juos supantį pasaulį, be abejo, mokykloje dažnai būna sėkmingesni nei neišmokyti bendraamžiai. Jie lengvai įsisavina pradinės mokyklos programą, džiugina mokytojus teisingais atsakymais, o tėvus - gerais pažymiais. O sėkmė mokykloje dažnai turi įtakos vaiko savivertei.
Ką daryti? Dažnai daugelio tėvų problema yra nežinoti matas, dėl kurio jie tiesiog peržengia kraštutinumus. Arba vaikas paprasčiausiai paliekamas sau, arba lanko 5 būrelius ir užsiėmimus per dieną.
Svarbu atsižvelgti į vaiko interesus, išklausyti jo norus ir atsižvelgti į jo individualias raidos ypatybes. Ankstyvasis vystymasis turėtų apimti ne tik intelektinį komponentą, bet ir emocinę sferą, fizinę vaiko būklę.
