Vaikai yra unikalios būtybės. Panašu, kad jie niekada neišmoks būti nepriklausomi, pavyzdžiui, net patys negalės laikyti stalo įrankių. Tačiau vieną nuostabią dieną jūsų kūdikis ėmė valgyti pats ir kategoriškai atmetė bet kokius bandymus jam padėti. Galbūt mokote dukrą megzti ar nerti, tačiau visos pastangos yra bergždžios. Nenusiminkite ir nesinervinkite, greičiausiai, šis užsiėmimas jai visai netinka, galbūt jos pašaukimas yra virėja ar konditerė.
Tėvų buvimas šalia vaidina svarbų vaidmenį pergalėse ar pralaimėjimuose kūdikiams. Pergalės akimirkomis jaučiame pasididžiavimą ir laimę, džiaugiamės bet kuriuo jų pasiekimu. Kartais mes šiek tiek liūdime ir nerimaujame, kai vaikui ne viskas pavyksta.
Tėvų užduotis yra suprasti vaiko charakterį. Bet reikia ne tik suprasti jį, bet ir priimti tokį, koks jis yra. Tai yra raktas į sėkmingą kūdikio vystymąsi. Jūs turite subtiliai nukreipti jo energiją teisinga linkme. Tik tokiu atveju jūsų pastangos nebus tuščios ir duos norimų rezultatų. Jums padės taktas ir subtilumas. Kai kuriais atvejais verta daryti nuolaidas kūdikiui.
Visi vaikai yra individualūs, ypatingi savo vystymesi ir charakteriu. Nereikia jo lyginti su bendraamžiais. Taip pat nekreipkite dėmesio ir užsikabinkite ant visų vaikų raidos ženklų, nurodančių tam tikrų įgūdžių ir gebėjimų turėjimo laipsnį. Juk visai natūralu, jei jūsų vaikas netelpa į šią sistemą: galbūt jis atsilieka arba, priešingai, lenkia rodiklius.
Daugelis psichologų ir pediatrų mano, kad svarbiausi emociniai įpročiai nusistovi per pirmuosius trejus kūdikio gyvenimo metus. Ateityje jie turi didelę įtaką jo, kaip asmens, raidai. Stenkitės skirti daugiau laiko vaikui, daugiau dėmesio, parodykite daugiau priežiūros. Juk tokiu būdu jūs priversite jį jaustis saugomu, mylimu ir vieningu su savo šeima. Atkreipkite dėmesį, kad vaikai, nežinantys tėvų meilės, šilumos ir rūpesčio, ateityje negali pasitikėti kitais žmonėmis, jie negali parodyti savo tikrųjų jausmų. Juos lydi apatija ir depresija.
Reikalavimai keliami vyresniems vaikams. Augindami jį bet kuriame amžiuje, turėsite sulenkti savo liniją. Tai reikalinga tam, kad jis neabejotinai tavęs klausytų, nesiginčytų, atsižvelgtų į tavo pastabas ir nenukreiptų kurčiųjų.
Skirtingų charakterių vaikai vaidina reikšmingą vaidmenį formuojant tam tikrus charakterio bruožus ir savybes. Vaikai gali skirtis ne tik auginti skirtingose šeimose, bet ir auklėti tų pačių tėvų. Tai kartais mums kelia nuostolį, kodėl jaunesnis vaikas taip skiriasi nuo vyresniojo. Šie skirtumai buvo išdėstyti net jiems gimstant. Bet ir auklėjimo stilius bei metodai turi įtakos šių pačių skirtumų atsiradimui.
Vadinasi, jūsų įtaka ankstyvose vaiko asmenybės formavimosi stadijose tiesiogiai veikia jo įgūdžių, vidinių savybių ugdymą.
