Vyrai ir moterys dažnai jaučia tuos pačius jausmus savo vaikų atžvilgiu, kuriuose vyrauja tėvų meilė. Bet vis dėlto tėvo vaidmuo daugeliu atžvilgių yra specifinis ir turi savo ypatumų.
Vyrai tėvo vaidmenį užima gana palaipsniui. Jei moteris pradeda jaustis motina jau nėštumo metu, tai stipriosios lyties atstovai savo naują statusą supranta tik gimus vaikui, ir net tada ne iš karto. Daugeliui jų reikia laiko priprasti, suprasti ir suvokti viską, kas nutiko. Meilė, kurią motina jaučia vaikui, yra besąlyginė, ji myli jį už tai, kad jis tiesiog yra, suveikia motinos instinktas. Tėvas kažką mėgsta, ir būtent vaiko asmenybės savybių įvertinimas padeda kūdikiui vystytis, judėti į priekį, siekti būti geriausiu.
Pagrindinės savybės, kurias vaikai vertina savo tėvuose, yra protingumas, apdairumas, gebėjimas spręsti problemas ir gebėjimas prisiimti atsakomybę už šeimą. Vaikui svarbu gerbti savo tėvą, didžiuotis juo. Skirtingai nuo motinos, kurią vaikas myli besąlygiškai, tėvas turi nusipelno jo meilės.
Ar yra skirtumas tarp mergaitės tėvo ir berniuko tėvo? Yra. Berniukas iš tėvo perima vyro elgesio modelį, jam jis yra vienintelis vyriškumo įvaizdis. Štai kodėl labai svarbu, kad berniukas gerbtų savo tėvą, kitaip jam neliks nieko kito, kaip tik sekti motinos elgesio modelį. Mergaitei didelį vaidmenį vaidina ir tėvas. Jai jis personifikuoja idealaus vyro pavyzdį. Vėliau, pasirinkdamos sau vyrą, daugelis moterų sąmoningai ar nesąmoningai ieško išrinktojo panašumo į savo tėvą.
Skirtingu amžiaus tarpsniu vaikai skirtingai vertina savo tėvą. Vaikai mėgsta žaisti su tėčiu, jiems svarbu turėti kokį nors bendrą verslą su tėvu. Užaugęs, tapęs moksleiviu, vaikas stengiasi būti toks pat stiprus, drąsus, vikrus kaip jo tėvas. Berniukai dažnai noriai dalijasi įvairiais tėvo pomėgiais: žvejyba, sportu, kolekcionavimu ir kt. Paaugliams, nepaisant jų troškimo nepriklausomybei, vis tiek reikia tėvo valdžios ir netgi labiau nei kitais amžiaus tarpsniais. Šiame amžiaus tarpsnyje labai svarbu, kad tėvas galėtų užmegzti pasitikėjimo santykius su savo vaikais, tapti autoritetingu jų draugu.
Yra keletas tipiškų psichologinių vaidmenų, kuriuos tėvai nusprendžia kurti santykius su savo vaikais. Tai apima „mentoriaus“, „draugo“, „lyderio“ir „pašalinio asmens“vaidmenis. Koks vaidmuo teisingiausias? „Vadovas“įsako, griežtai kontroliuoja ir baudžia, o tai vargu ar padės užmegzti pasitikėjimo santykius su vaiku, o paauglystėje toks tėvas tikrai sulauks griežto protesto. „Draugas“yra per daug liberalus, viską leidžia, vaidina bendraamžio vaidmenį, o tai taip pat nėra geriausias auklėjimo variantas. „Pašalinis“laikosi nesikišimo pozicijos, toks tėvas egzistuoja tik formaliai, šiuo atveju galima nepaaiškinti tokios pozicijos neteisingumo.
Optimaliausias tėvo vaidmuo šeimoje vaikų atžvilgiu yra „mentoriaus“vaidmuo, kuris apima gyvą dalyvavimą auklėjant vaiką. Besivystančiai asmenybei svarbu pacientų paaiškinimai, kompetentingas padrąsinimas, teisingos bausmės, bendra įvairių situacijų ir problemų analizė, bendrų reikalų įgyvendinimas - žodžiu, viskas, kas reiškia draugišką tėvo ir vaiko bendravimą.
