Paauglystė yra sunkus laikotarpis ne tik vaikui, bet ir visai šeimai. Nuolatinius ginčus, nesusipratimus ir problemas tarp visų šeimos narių šiuo metu tampa sunku pakelti, jie išsprendžiami ilgai ir sunkiai.
Pereinamuoju laikotarpiu paauglys tampa pažeidžiamas, imlus, jo nuomonė prieštarauja tėvų įsitikinimams. Jei kompromiso nepavyksta rasti laiku, paauglys patenka į blogą kompaniją, įgyja žalingų įpročių ir kartais pagalvoja apie savižudybę. Dauguma savižudybių įvyksta pereinamuoju amžiumi, kai vaikas dar tik pradeda suvokti savo tikslą, kurti santykius su bendraamžiais. Paauglys yra linkęs į apatiją, dažnai nenori priimti savęs tokio, koks yra.
Tėvai tokiu laikotarpiu turėtų būti ypač atidūs vaikui, dažnai kalbėtis su juo nuoširdžiai ir kurti pasitikėjimo santykius, nes tokiam „švelnaus amžiaus“paaugliui labai reikia supratimo ir jautraus požiūrio į save.
Konfliktas tarp „tėvų ir vaikų“yra klasikinis konfliktas, būdingas laikui, kurio, atrodo, negalima išspręsti. Tačiau, pažvelgę į problemos esmę, pastebėsite ten pagrindinę neigiamą žmogaus savybę - nenorą išklausyti ir suprasti. Jei kiekviena šeima bandytų išgirsti, o ne būti išgirsta, tada problema nepasireikš tokiu pasauliniu mastu.
Gebėjimas klausytis savaime yra labai vertingas įgūdis, ir jei jis taip pat dirba savo vaiko atžvilgiu, tada galime manyti, kad blogiausias dalykas pereinamuoju amžiumi jau baigėsi. Daugelis tėvų kaltina savo vaikus, kad jie rūkė, vėlai grįžo namo, blogai dirbo mokykloje, tačiau nesupranta, kad čia negalima kaltinti vaiko. Priekaištas, o ne tiesioginis yra strategija, kuri dar nevedė nė vieno iš tėvų į tėvų sėkmę. Galų gale naudinga prisiminti save tame amžiuje prieš skubant į priekaištus. Pats vaikas norės anksti grįžti namo, jei žino, kad ten nebus teisiamas.
Pereinamasis amžius yra kūrybinis egzaminas tėvams, taip pat jėgų išbandymas socialiniu, dvasiniu ir komunikaciniu požiūriu. Reikėtų rimtai ruoštis šiam egzaminui, kad būtų leista pasitikėti ir gauti įskaitą dėkingumo forma.
