Deja, tarp vaikų ir tėvų nėra konfliktų be santykių. Nemaloniausias ginčų dalykas yra abiejų pusių nenoras daryti kompromisus, todėl labai svarbu žengti pirmąjį žingsnį susitaikymo link.
Labai dažnai po to, kai santykiai su tėvais yra aklavietėje, žmonės išeina iš namų, trenkdami durimis už jų. Kai rimtas konfliktas per toli, ginčai baigiasi, o tėvai ir vaikai gali pasakyti ar padaryti tai, ko visi labai gailėsis. Tokios situacijos dažniausiai būna dėl nenoro išklausyti vienas kito, nesugebėjimo pažvelgti į tai, kas vyksta, kito žmogaus požiūriu.
Kodėl žmonės kovoja su savo tėvais?
Bet kuris normalus žmogus labai myli savo vaiką. Viskas, ką daro tėvai, net jei tai atrodo neteisinga ar neetiška, jie daro geriausiais ketinimais. Gėrio savo vaikams samprata kiekvienam yra labai skirtinga. Dažnai konflikto pagrindas yra vaiko asmeninės erdvės pažeidimas, kurį gali padaryti tėvai, negalintys susitaikyti su tuo, kad vaikas jau užaugo ir tapo visiškai savarankiškas. Daugelis tėvų nėra pasirengę sutikti, kad visos suaugusio vaiko sprendimų pasekmės tenka tik jam ant pečių. O kartais nutinka taip, kad idealizuotas vaiko įvaizdis neatlaiko susidūrimo su tikrove, kai suaugęs žmogus elgiasi priešingai tėvų idėjai apie jį.
Jaunesniam žmogui lengviau žengti pirmąjį žingsnį susitaikymo link. Labai svarbu tai suprasti.
Kaip susitaikyti su tėvais?
Kad susitaikymas įvyktų kuo greičiau, pirmąjį žingsnį jo link turi žengti vaikas. Nes net griežčiausias tėvas negali atsispirti nuoširdžiam ir sąžiningam atsiprašymui. Turite kalbėti nuoširdžiai, aptarti visus nesutarimus ir tai padaryti iškart po kivirčo. Senas nuoskaudas sunkiau pamiršti ir atleisti.
Jei kivirčas nuėjo per toli, prireiks daugiau laiko susitaikymui. Vaikas turi parodyti diplomatinį sugebėjimą paruošti tėvus konstruktyviam dialogui, kuriame jie galėtų kuo teisingiau išsakyti savo nuomonę apie nemalonią situaciją. Esant tokiai situacijai, gerai prašyti tėvų įsidėti save į vaiko batus. Jiems tiesiog reikia pagalvoti, kaip jie elgtųsi, jei būtų priversti atsisakyti principų, daryti tai, kas jiems nepatinka, daryti ką nors prieš savo valią. Apskritai toks prašymas grąžina juos į vaikystę ar paauglystę, keičia požiūrį taip, kad jie patys sau nepastebimai stotų į savo vaiko pusę. Tokio dialogo metu svarbu perteikti tėvams mintį, kad visi svarbūs sprendimai, gyvenimo kelio pasirinkimas, klaidos yra labai svarbus adekvačios asmenybės ugdymo komponentas.
Susitaikymo metu labai svarbu būti kuo nuoširdesniam.
Pasibaigus tokiam dialogui, vaikinas (arba mergina) tiesiog privalo pasakyti tėvams, kaip jis juos myli ir vertina. Nes galų gale svarbu emocijos ir požiūris.
