Nėščių moterų preeklampsija yra patologinė būklė, pasireiškianti padidėjusiu kraujospūdžiu, patinimu, skysčių susilaikymu audiniuose, greitu svorio padidėjimu ir baltymų atsiradimu šlapime. Vėlyva toksikozė apsunkina vaisiaus tiekimą maistinėmis medžiagomis, neigiamai veikia nėščios moters kepenis, inkstus ir smegenis.
Preeklampsijos priežastys nėra iki galo suprastos, dažniau gydytojai nurodo genetines anomalijas, placentos susidarymo problemas, netinkamą mitybą ir režimą, lėtinių ligų buvimą.
Yra tokių preeklampsijos išsivystymo rizikos veiksnių kaip preeklampsija ankstesnio nėštumo metu, paveldimumas, lėtinė hipertenzija, inkstų ligos, trombofilija, cukrinis diabetas ir kitos autoimuninės ligos, daugiavaisis nėštumas, vėlyvas ir ankstyvas amžius, nutukimas.
Preeklamapija pasireiškia šiais simptomais: stiprus nuolatinis galvos skausmas, dvejinimasis akyse ir neryškios akys, viršutinės pilvo dalies skausmas, galvos svaigimas, staigus svorio padidėjimas, patinimas, pykinimas ir vėmimas vėlyvojo nėštumo metu.
Gydyti preeklampsiją neįmanoma, tačiau daugumą preeklampsijos apraiškų galima kontroliuoti. Nuolatinę nėščios moters apžiūrą atlieka gydantis gydytojas, imami kraujo ir šlapimo tyrimai. Moters motorinė veikla turėtų būti ribota, galbūt skiriant kraujo spaudimą mažinančių vaistų.
Sunkiais preeklampsijos atvejais reikia hospitalizuoti. Kai nėštumas yra trumpesnis nei 34 savaitės, skiriami kortikosteroidai, kurių vartojimas padeda greičiau formuotis kūdikio plaučiams. Jei reikia, darbas yra stimuliuojamas anksčiau laiko.
