Jei suaugę vaikai palaiko tėvų ir vaikų santykius su savo tėvais, tai sukelia daug problemų jų gyvenime. Vaikų ir tėvų santykių ypatumas yra tas, kad susitikę visi jaučiasi taip, lyg vaikai vis dar būtų 6–8 metų.
Nurodymai
1 žingsnis
Kartais tėvams būna labai sunku susitaikyti su tuo, kad jų vaikas gyvena savarankišką gyvenimą, tačiau dar sunkiau užmegzti santykius su jo išrinktuoju ar išrinktuoju. Vyresnioji karta yra atsakinga už tai, kad šie santykiai būtų geri ir giminingi. Pabandykite pamatyti šiame asmenyje gėrį, kurį jūsų vaikas įsimylėjo. Net jei jums atrodo, kad tai nėra pakankamai geras pasirinkimas, neturėtumėte to išsakyti, nes pačioje pradžioje sugadintus santykius vėliau bus sunku atkurti.
2 žingsnis
Santykiai su vyresniais vaikais turėtų būti grindžiami nuoširdžiu rūpesčiu ir tarpusavio supratimu. Tėvai turėtų gerbti savo suaugusių vaikų asmenybę, gyvenimo būdą ir interesus, todėl jie turi teisę to tikėtis mainais. Abi kartos turi stengtis kurti santykius vienodomis sąlygomis.
3 žingsnis
Tėvams labai svarbu prisiminti, kad jie neturėtų bandyti kontroliuoti visų savo subrendusių vaikų gyvenimo sričių, pradedant kasdienybe ir baigiant asmeniniais santykiais.
4 žingsnis
Net jei tėvams atrodo, kad vaikai elgiasi neteisingai, nereikėtų jų spausti pakeisti savo nuomonės ar planų. Juk gyvenimo patirtį galima įgyti tik bandant ir per klaidą.
5 žingsnis
Žinoma, sunkmečiu tėvai turėtų teikti paramą savo vaikams, tačiau tai turėtų būti parama, o ne noras savarankiškai išspręsti mylimo vaiko problemą.
6 žingsnis
Kalbant apie anūkus, seneliai turėtų suprasti, kad pagrindinė atsakomybė už jų auklėjimą tenka jauniems tėvams. Remdamasis tvirta vaikų auklėjimo patirtimi, negalite kritikuoti ar abejoti jaunosios kartos galimybėmis. Anūkai turėtų išmokti užmegzti tolygius ir pagarbius santykius.
