Dabar daugelis tėvų susiduria su vaikų hiperaktyvumo problema. Hiperaktyvus vaikas yra triukšmingas, jaudinantis, nuolat judantis vaikas. Jį domina tiesiogine to žodžio prasme viskas, tačiau labai sunku sutelkti dėmesį į kažką konkretaus.
Hiperaktyvumo priežastys
Vaiko hiperaktyvumui nėra vienos priežasties. Tam įtakos turi keli veiksniai.
1. Tam tikrų motinos infekcijų buvimas nėštumo metu, rūkymas, narkotikų ar alkoholio vartojimas, ligų buvimas, Rh faktoriaus nesuderinamumas ir kt.
2. Griežta vaiko auklėjimas ir dažni konfliktai šeimoje gali išprovokuoti hiperaktyvumą.
3. 80% vaiko hiperaktyvumo priklauso nuo genetinių veiksnių.
Kaip hiperaktyvumas pasireiškia vaikui?
Ją atpažinti gana lengva. Jei vaikas nė sekundės nesėdi vietoje, bėga, visą laiką šokinėja, nuolat su kažkuo mąsto, lūžta, kažkur lipa, tai reiškia, kad vaikas yra hiperaktyvus.
Dažniausiai hiperaktyvumas pasireiškia tada, kai vaikas yra labai kaprizingas ir verkiantis, negali ramiai sėdėti, ilgai nesigilina prie konkrečių dalykų.
Kaip kovoti su hiperaktyvumu?
Psichologai nerekomenduoja stipriai slopinti per didelio aktyvumo. Vaiko energija būtinai turi praeiti, o ne kauptis. Tačiau jei kiekvieną dieną vaikas tampa neramesnis, tuomet jį reikia parodyti neurologui ir psichologui.
Kovojant su hiperaktyvumu padeda visapusiška pagalba. Čia jums reikia medicininės intervencijos kartu su veikla, kurią atliks psichologas. Pagrindinis gydymas yra nukreipti vaiko energiją teisinga linkme. Svarbu laikytis griežtos dienos tvarkos, daugiau žaisti gryname ore.
Hiperaktyvūs vaikai mažai domisi tam tikru užsiėmimu. Tačiau paprastai aktyvūs vaikai labiau mėgsta kūno kultūrą, todėl nepakenktų tokį vaiką išsiųsti į sporto skyrių. Labai sunku bendrauti su hiperaktyviais vaikais. Jiems griežtas auklėjimas yra nepriimtinas. Reikėtų skatinti net ir mažus tokio vaiko pasiekimus. Neperkraukite vaiko per daug.
Hiperaktyvumas nėra liga, tačiau ji savaime nepraeis. Todėl tėvai turi būti kantrūs.
