Galite išvardyti daugybę priežasčių, kurios trukdo vyrams tuoktis. Straipsnyje nagrinėjamos dažniausiai pasitaikančios tipinės klaidos, kurias daro moterys, kai nesėkmingai siekia įteisinti savo santykius su mylimu vyru.
1. Teigiamo „ateities paveikslo“trūkumas
Yra daug anekdotų apie santuoką, kurioje vyrui ji pateikiama kaip kažkas nereikalingo ir baisaus. Bet kuris vyras mato prieš save daug neigiamų šeimos gyvenimo pavyzdžių. Būtų keista, jei pats, pamatęs tokį „ateities paveikslą“, stengtųsi būti jos centre. Net būdamas santuokoje nusiteikęs, neatsižvelgdamas į tai nemaloniausiais aspektais, vyras nėra pasirengęs kurti šeimos su nė viena iš moterų. Ir tik sutikęs moterį, su kuria jis matys savo ateitį tokią, kokios nori, jis bus pasirengęs paversti ją savo gyvenimo dalimi. Kai kurioms moterims intuityviai pavyksta suteikti vyrui panašią teigiamą gyvenimo kartu viziją. Kiti, priešingai, sugeba priversti vyrą patikėti, kad gyvenimas po vestuvių su ja bus visiškai kitoks.
Moteris puikiai supranta, sugalvojusi, kad nori tapti to ar kito vyro žmona, koks bus jų bendras gyvenimas. Bet jis nesupranta, kaip vyras mato jų šeimos gyvenimą, kas jam atrodo su ja. Ir tada kyla nevalingas klausimas: ką moteris padarė, kad vyras padarytų išvadą: „Čia ji yra pati moteris, su kuria mano gyvenimas bus toks, kokio aš noriu“.
2) maža santykių vertė
Beveik kiekviena moteris gali pavaišinti pietus, užtikrinti komfortą ir tvarką namuose bei pasimylėti. Tokie aspektai nepadaro tavęs ta vertinga moterimi, su kuria vyras nenorėtų skirtis. Tikroji vertė yra tie santykiai, kuriuose vyras priimamas toks, koks jis yra, suteiktų impulsą tapti dar geresniu. Nors vyrai bijo tokios sąvokos kaip „dvasinis artumas“, tačiau būtent ji santykius su konkrečia moterimi paverčia išties unikaliu ir vertingu. Pakanka pateikti Petro I ir jo žmonos Kotrynos I meilės pavyzdį. Būdama paprasta baudžiauninkė, ji galėjo Petrui tapti labai artima moterimi, su kuria jis ne tik vedė, bet ir padarė ją imperatoriene, palikdamas ją jo sostas. Ir tai nepaisant to, kad Petras turėjo daug kilnių, gražių, išsilavinusių meilužių.
Moteris pati puikiai supranta santykių su tuo ar kitu vyru vertę. Bet ji negalvoja, kas vertinga pačiam vyrui. Ir vėl kyla nevalingas klausimas: ką ji padarė, kad vyras padarytų išvadą: „Štai ji - pati moteris, kurios visada ieškojau“?
3 civilinės santuokos ar menkaverčiai santykiai
Teko stebėti daugybę pavyzdžių, kaip moteris rūpestingai supa savo išrinktąjį, juo rūpinasi, visada viską daro už jį, ko jis nori. Jos vyrui visada skani vakarienė, puikus seksas, supratimas ir palaikymas, rūpestis ir dėmesys. Ypač jei pora gyvena civilinėje santuokoje. Vyras turi viską, ko nori. Tačiau, nepaisant to, jis nesiekia vestuvių su moterimi. Žinoma, frazė „jis jau viską turi“čia yra teisinga. Dar kartą pabrėžiu, kad visa tai gali suteikti praktiškai bet kuri moteris, nesukurdama šeimos. Dažnai tik vaikų klausimas verčia vyrą užmegzti santuokinius santykius. Galbūt, jei ne nėštumas, jis niekada nebūtų žengęs žingsnio kurdamas šeimą. Ir jei moteris pati supranta, ką jai duos santuoka, tada ji negalvoja, kodėl staiga vyras turėtų norėti to paties. Ką jam duos santuoka? Kad jis po vestuvių gaus tą reikalingą ir vertingą, ko negali be jos. Todėl kyla dar vienas nevalingas klausimas: ką ji padarė, kad vyras padarė išvadą: "Santuokoje su ja gausiu daug daugiau, nei galiu turėti už jo ribų?"
4. Reikalauti vyro susituokti
Moterų noras įforminti savo santykius su vyru yra suprantamas. Žinoma, tarp vyrų yra pakankamai vyrų, kurie santuokoje nusiteikę daug paprasčiau ir ramiau. Tačiau dauguma vyrų santuoką vis dar suvokia kaip esminį žingsnį. Žingsnis, kurio nenorite suklysti. Žingsnis, kurį jis ne tik pasiruošęs žengti, bet ir nori žengti.
Nematydamos savo išrinktajame nei pasirengimo, nei noro rengti vestuves, kai kurios moterys pradeda bandyti daryti įvairaus stiprumo ir intensyvumo vyrą. Akivaizdu, kad jei žmogus nesiūlo, tada jis dar nepadarė pagrindinių aukščiau nurodytų išvadų. Jaučiant spaudimą, matant moters manipuliacijas, patiriant įvairiausių neigiamų emocijų, kokias išvadas, moters nuomone, turėtų padaryti vyras? Argi tai nėra visiškai priešinga? Gal užuot reikalavusi vestuvių, moteris turėtų užduoti sau klausimą: „Ką aš padariau, kad šis vyras norėtų tapti mano vyru?“
