Daugelyje religijų yra sprendimas, kad vaikas savyje turi dievišką principą, todėl jam reikia atsidėti viskam. Tame yra tam tikra tiesa, bet ir čia reikia aukso vidurio.
Nurodymai
1 žingsnis
Japonijos išminčiai rekomenduoja laikytis visiškos auklėjimo laisvės. Nepaisant savo amžiaus, jie moko, kad vaikas neturi būti niekuo ribojamas. Pavyzdžiui, jei kūdikis išdaužo langą, jokiu būdu negalima jo peikti. Reikia laukti to momento, kai jis pats supras, kokią klaidą padarė. Tai yra, atėjus nakčiai, kambarys taps vėsus, vaikas sušals. Taigi kūdikis savarankiškai padarys išvadą, kad jis pasielgė blogai.
2 žingsnis
Kadangi pagrindinės pagrindinės savybės nustatomos kūdikiui iki maždaug penkerių – šešerių metų, ikimokykliniame amžiuje gali būti sunku su juo susidoroti. Pavyzdžiui, jei vaikas atsisako eiti į mokyklą, tada nereikia jo versti. Tai sukels neigiamų asociacijų dėl švietimo proceso. Stenkitės, kad jūsų kūdikis nesusidomėtų. Sutelkite dėmesį į daiktus, kurie yra arčiausiai jo.
3 žingsnis
Dažnai pradinio mokyklinio amžiaus vaikai pradeda suvokti nepriklausomybės grožį. Tokiu atveju neturėtumėte suteikti vaikui visiškos laisvės, tačiau nevalia kontroliuoti ir kiekvieno žingsnio. Kūdikis pradeda asmenybės formavimosi laikotarpį. Štai kodėl taip svarbu išmokyti vaiką patiems susidoroti su sunkumais.
4 žingsnis
Nepamirškite jokiu būdu nemušti vaiko. Su juo reikia elgtis lygiai. Priešingu atveju kūdikis pradės kurti nepilnavertiškumo kompleksą. Dėl amžiaus vaikui svarbu atsižvelgti į jo nuomonę.
