Anksčiau ar vėliau bet kuri šeima, kurioje yra įvaikintas vaikas, susiduria su klausimu, ar verta vaikams atskleisti jų įvaikinimo paslaptį. Žinoma, kiekvienas turi teisę savarankiškai nuspręsti, ar pasakyti savo vaikams tiesą, ar ne. Tačiau ekspertai mano, kad nuoširdus pokalbis yra grynai palankus. Bet kokios paslapties egzistavimas šeimoje prisideda prie santūrumo, nepasitikėjimo ir tarpusavio santykių pablogėjimo.
Nusprendę pasakyti savo vaikui tiesą apie jo kilmę ir išvaizdą jūsų šeimoje, turėtumėte atsižvelgti į jo amžiaus ypatybes.
Taigi, jei jūsų vaikas yra nuo 0 iki 3 metų, tai yra būtent tas laikotarpis, kai jau galite pradėti kloti pamatą, kaip susiformuoti supratimas apie vaiką, kad jis yra įvaikintas. Svarbu prisiminti, kad šiame amžiuje jam svarbiausia yra jūsų požiūris ir meilės pasireiškimas. Vaikas dar neskiria „mūsiškių“ir „ateivių“. Jei pradėsite nuo šio amžiaus, vaikas pripras, kad „įvaikinto“sąvokai nėra nieko blogo.
Tuo atveju, kai vaiko amžius yra nuo 3 iki 7 metų, dar lengviau pradėti pokalbį su juo. Šio amžiaus vaikai linkę užduoti daug klausimų, iš kur jie atsirado. Būtent šis amžiaus periodas laikomas sėkmingiausiu „paslapčių atskleidimui“. Svarbu, kad viską paaiškintumėte vaikui paprastais žodžiais. Vaikas gali kelis kartus kreiptis į tėvus su prašymu ir klausimu, kad galėtų dar kartą papasakoti apie tai, kaip jis pasirodė jūsų šeimoje. Tėvai turi dar kartą atsakyti į visus jo klausimus, tuo pačiu atkreipdami dėmesį į tai, kaip teisingai vaikas suprato jūsų anksčiau pasakotą istoriją.
Būdami nuo 7 iki 12 metų vaikai jau pakankamai žino apie jiems nutikusią istoriją. Šiam amžiui būdinga taisyklių laikymosi ir teisingumo principų laikymosi svarba, todėl jie turi sujungti jausmus, kuriuos jaučia įtėviai, ir biologinius. Šiame etape gali reikėti iniciatyvos aptariant įvaikinimo klausimą iš pačių globėjų.
Vaikų paauglystė nėra geriausias etapas įvaikinimo paslapčiai išspręsti. Paaugliai susiduria su savęs identifikavimo, apsisprendimo poreikiu. Tai abejonių, rūpesčių ir netikrumo laikotarpis viskuo, kas juos supa. Žinia, kad jis yra įvaikintas vaikas šeimoje, gali įnešti dar daugiau chaoso į jo vidinį pasaulį. Bet jei yra galimybė, kad paauglys gali sužinoti šią paslaptį iš kitų žmonių, tuomet įtėviams būtina su juo kalbėtis ir atskleisti įvaikinimo paslaptį. Geriau paaugliui visko išmokti iš artimųjų. Taip pat šiuo laikotarpiu svarbu palaikyti paauglį ir priminti, kad jį myli ir vertini.
