Daugelis tam tikro amžiaus vaikų turi stabus, kurių veikla jie entuziastingai domisi. Jie gali viską mėgdžioti. Paprastai tai atsitinka paauglystėje. Taip yra dėl to, kad šiuo laikotarpiu vaikams labai svarbu priklausyti tam tikrai žmonių grupei. Bendravimas tampa pagrindine vertybe.
Tokiu atveju tėvai gali elgtis įvairiai. Kažkas nekreipia dėmesio į savo vaikų pomėgius. Kažkas juokiasi ir juokauja. Kai kurie tėvai palaiko savo vaikų pomėgius, o kai kurie smurtauja. Kai kurios tėvų elgesio linijos galiausiai sukelia konfliktus, vaikų pasitikėjimo praradimą.
Jei tėvai nevertina vaiko pomėgių rimtai arba kategoriškai draudžia visas pomėgių apraiškas, tėvai tarsi sumenkina paauglį tokiu elgesiu ir nepripažįsta jo turinčio teisę pasirinkti savo interesus. Natūralu, kad nieko teigiamo paauglio atsakymo nereikėtų tikėtis. Juk būtent šiame amžiuje vaikas tampa asmeniu, turinčiu savo nuomonę bet kuriuo klausimu, formuojasi jo pasaulėžiūra, savas socialinis ratas. Negalima negerbti šio noro.
Bet taip pat neįmanoma nepastebėti pomėgių ir apsimesti, kad tai visiškai nieko nereiškia. Juk kai kurie pomėgiai gali būti pavojingi pačiam vaikui ar jo aplinkiniams. Būtina atidžiai stebėti, ar nekalta aistra kažkam, ar kam nors virsta fanatizmu ir manija. Priešingu atveju gali tekti kreiptis į specialistus, nes sunku bus patiems susidoroti su tokia problema.
Tėvai turėtų palaikyti pasitikėjimo santykius su vaiku, nuoširdžiai domėtis viskuo, kas vyksta jo gyvenime. Kvestionuoti, bet ne įkyriai ir nereikalaujant tardymo. Jei bus palaikomi geri santykiai, paauglystę kartu su visais pomėgiais ir disbalansu šeima sėkmingai įveiks neprarasdama nervų ir abipusės meilės bei pagarbos.
Dažniausiai fanatiški vaiko interesai praeina kartu su paauglyste. Ir tai yra gana logiška: apsisprendimas ir savirealizacija išryškėja. Priklausymas grupei nublanksta į antrą planą. Pagrindinis dalykas, kurio iš tėvų reikalaujama sunkiausiais laikais, yra išlikti ramiam bet kokioje situacijoje ir palaikyti savo vaiką. Tada praeis bet kokie nesklandumai ir nesutarimai, paliekant tik priežastį prisiminimams, kurie sukelia šypseną.
