Vaiko įvaikinimas yra vienas svarbiausių daugelio porų sprendimų. Ne visi yra pasirengę žengti šį žingsnį, tačiau jei sprendimas bus priimtas galutinai ir neatšaukiamai, reikia pagalvoti apie problemas, kurios gali kilti auklėjant.
Problemas galima apytiksliai suskirstyti į 3 grupes:
- įvaikinto vaiko pritaikymas naujai šeimai;
- paveldimumas;
- vaiko sveikata.
Įvaikinto vaiko pritaikymas naujai šeimai
Beveik bet kokio amžiaus įvaikintas vaikas už nugaros neturi pačios rožinės patirties. Net jei tu iškart apsupsi jį maksimaliu rūpesčiu ir meile, iš pradžių patirta emocinė trauma bus kažkaip, bet akivaizdi. Tai gali būti nerimas ar miego sutrikimas, apetito stoka, nestandartinės reakcijos į tai, ką daro tėvai. Pirmajame etape klaidinga manyti, kad šiluma, priežiūra, jaukūs namai ir įvairūs žaislai iš karto pakeis vaiką. Jam dažnai kyla klausimų, kodėl jis buvo apleistas, kodėl buvo paliktas, kodėl anksčiau niekas juo nesirūpino ir nemylėjo. Jūs turite iš anksto pasirengti tokioms problemoms ir, jei reikia, suteikti vaikui psichologinę paramą. Nereikia išsigąsti, jei vaikas pradeda atsitraukti arba, priešingai, susikaupusias emocijas išlieti į išorę.
Kartais vaikas gali pradėti atstumti tėvus ir įvairiais būdais: keiktis, netinkamai elgtis, išrasti triukus, kurie sukelia neigiamą suaugusiųjų reakciją. Šios problemos yra išsprendžiamos, svarbiausia teisingai kreiptis į jas ir, jei reikia, kreiptis į psichologą.
Dažnai susidaro priešinga situacija. Vaikas, praeityje negavęs pakankamai meilės, bando užpildyti šią spragą ir labai prisiriša prie tų, kurie juo rūpinasi, tai gali būti ne tik tėvai, bet ir bet kuris asmuo, rodantis vaikui dėmesį ir rūpestį. Tokioje situacijoje vaikas turi keletą garbinimo objektų, tačiau iš tikrųjų tai lemia tai, kad vaikas iš tikrųjų nėra prie nieko prisirišęs. Jis yra pasyvus ir patiklus, o tai yra tam tikra problema užmegzti normalius santykius ir kontaktus su kitais ir, visų pirma, su tėvais.
Auklėjimo procese būna, kad tėvai, neradę kontakto su vaiku, ima kaltinti ne tik save, bet ir jį dėl to, kad jų nevertina, nesistengia pagerinti santykių, sukelia konfliktus ir kivirčus. Bet šiuo atveju tėvai tiesiog pamiršta, kad toks elgesys tėra apsauga nuo vaiko, dažniausiai jis yra susiuvamas pasąmonės lygmenyje viskam, ką kūdikis patyrė anksčiau. Tokiu atveju nereikia atsisakyti vaiko (o taip būna dažnai), reikia pasitarti su specialistais ir su jų pagalba išspręsti visas problemas. Pasirinkus tinkamą požiūrį, po trumpo laiko vaikas pakeis savo elgesį ir ne tik pats bus laimingas, bet ir pradžiugins įtėvius.
Paveldimumas
Daugelis įtėvių bijo paveldėjimo, ir tai dažnai tampa viena iš auklėjimo problemų. Paveldimumo baimė pasirodo ne šiaip sau, bet dėl daugelio metų tvirtinimų, kad obuolys nenukrenta toli nuo obels, o alkoholiko, narkomano, disfunkcinio žmogaus vaikas taip pat negalės tapti geras ir visavertis visuomenės narys. Bet tokia nuomonė yra praeities reliktas, genetikai ne kartą įrodė, kad paveldimumas, nors ir daro įtaką žmogaus raidai, nėra dominuojantis. Tik auklėjimas sugeba suformuoti vaiko asmenybę ir tik nuo jo priklausys, kaip jis užaugs.
Nereikia bijoti paveldimumo, nereikia bijoti, kad vaiko tėvai į jį įdėjo ką nors blogo. Visų pirma reikia pagalvoti, kaip įsitikinti, kad jūsų požiūris į auklėjimą nesukelia neigiamų pasekmių.
Sveikata
Įvaikinto vaiko sveikata ne mažiau išgąsdina tėvus nei paveldimumas. Baimės yra pagrįstos, nes dažnai vaiko auklėjimas vaikų namuose neleidžia glaudžiai susidoroti su jo sveikata, tačiau tai neturėtų išgąsdinti būsimų tėvų. Medicinos išsivystymo lygis dabar toks aukštas, kad visas esamas sveikatos problemas galima lengvai išspręsti. Ir ligos dažnai nėra tokios rimtos, kad jų būtų galima įbauginti. Be to, yra tikimybė, kad net ir sveikiausias vaikas kartais turi sveikatos problemų su amžiumi, tačiau visiškai niekas nėra apsaugotas nuo tokios situacijos.
Jei nuspręsite žengti labai rimtą ir atsakingą žingsnį, pasverkite „už“ir „prieš“, kad nesuklystumėte ir nepakenktumėte nei vaikui, nei sau. Visada bus problemų, tačiau tinkamai prižiūrint, jos bus išspręstos beveik akimirksniu. Augindami globojamą vaiką, turite galvoti apie kiekvieną žingsnį ir poelgį, nes tik nuo jūsų pačių priklausys, kaip vaikas užaugs ir kaip jis seksis su jumis ir kitais. Daugeliu atvejų tiek vaikai, tiek tėvai yra laimingi globėjų šeimose, ir dažnai neįmanoma manyti, kad vaikas yra patėvis.
